Iš šio savaitgalio filmų.

Kažkada Trojus apie mano pamėgtą vokiečių-turkų režisierių atsainiai metė: “netikras turkas”.
Nesiginčijau, pripažinau, kad taip ir yra. Žinojau, kad būtent todėl jis man taip patinka. 
O dabar žiūrėjau TIKRAI turkišką filmą. Rytietiškai naivoką, rytietiškai jausmingą, rytietiškai paveiksliukišką. 
Filmas įdomus tuo, kad suteikia galimybę truputį pažinti anų laikų turkiškas realijas. Suprantama, kad labai tikėti tuo, kas rodoma, neverta. Vis tik meninė traktuotė, priedo- turkiška meninė traktuotė. Pasaka apie didvyriškus vaikus, kurie gabeno ginklus Tėvynės gynėjams, ginantiems šalį nuo rusų grobikų. Kalnuose tyko pikti armėnai partizanai, užklumpa sniego audra, kaimas sulaukia sugrįžtant tik saujelės didvyrių.