Privalėjau pasigirt, kad mačiau filmą “Бумажный солдат”,
nutylėti visai- nepadoru…,
bet vis atidėliojau, “nebuvo laiko”. Atseit, gal kai bus laisva minutė, tai ir atsiras noras ką nors pasakyt.
Bet panašu, kad priežastis paprastesnė: aš tiesiog nežinau, ką apie tą filmą pasakyt. Nieko protingo suregzti nepavyktų. Mėginimai būtų visi dirbtini, melagingi.
Pasakyt sugebu tik tiek, kad man filmas patiko. (Čia žodis “patiko” nereiškia entuziazmo, nereiškia “labai”, “ach”, “super”. Reiškia tik tiek, kiek sakoma: “patiko”. Paprastai, ir tam kartui.)
Man nebuvo nuobodu, tiek galiu pasakyti. Nors tikrai negarantuoju, kad kitam žiūrovui neatrodys baisingai nyku, monotoniška ir net beprasmiška.
Nes- jeigu ieškoti prasmės visame tame- ją lengva sukurti, pasakot protingai, bet… visai paprasta ir atsakyt, jog prasmės visame tame yra tik tiek, kad Germanas darė ir padarė dar vieną mandrą filmą festivaliams.
Ir vis tiek. Rekomenduoju žiūrėt. Kam bus labai nuobodu pirmasis pusvalandis- nesikankinkit, nelaukite ko nors dar. Palikit tą filmą kitiems. O jei užkabins- gal pamatysite jame netgi ką nors daugiau, negu man pavyko. Nes aš nelabai stengiausi. Pažiūrėjau, ir tiek. Padėjau paukščiuką “geras, patiko”.
Tarp kitko, žvilgterėjau į porą recenzijų, ir abiejose panašu, kad autoriai irgi panašiai, kaip aš- nelabai žinojo, ką pasakyt. Tik tiek, kad jie labiau jautė pareigą, ir labiau
stengėsi vaizduot protingus…
i
Tie Germanai?