Žiūrėjau tokį vieną prancūzišką filmą. Vadinasi “Un Secret“. Rusai verčia “Šeimyninė paslaptis”. Vertimas tikslus, gal tik kiek kerėpliškai skambantis.
Filmas gal nėra ypatingai išskirtinis, bet drąsiai priskirtinas prie “tų geresnių, vertų dėmesio”. Gerai nufilmuotas, gerai suvaidintas, įdomus siužetas, stipri tema.
Filmas apie lyg ir šimtą kartų aprašytus ir rodytus dalykus: žydai, karas, holokostas, suaugusių paslaptys, regimos vaiko akimis. Bet čia šį kartą kiek neįprastas rakursas, mažai “eksploatuota” tema.
Man tik buvo sunkoka su tuo filmu “kankintis”, nes turėjau kvailą kopiją, kurioje prancūziškas garsas atsilikdavo nuo vaizdo ir angliškų subtitrų kokias gal net 10 sekundžių. Į galą tai ėmė gerokai nervinti…
