“Du levande” (2007)

http://vienofoto.wordpress.com/2009/01/12/

http://8disk.net/z1952/

Kai piktinuosi visokiais vamzdžiais, apsimetančiais skulptūromis; kai nesuprantu lietuviškų filmų, apsimetančių šedevrais, kada tingiu skaityti Herkaus Kunčiaus romanus- mane įtaria, kad esu paprasčiausiai senas vėpla, nebesugebantis suprasti modernaus meno ir aplamai nieko sudėtingesnio.
Kartais ir pats apie save taip pagalvoju.

Šiandien gavau progą įsitikinti, kad turiu teisę nors kartais į tokius kaltinimus atrėžti: nė velnio! Moku pasidžiaugti ir visiškom nesąmonėm, ir totaliu absurdu! Kai tame absurde nors KAŽKAS yra.

Filmas, kurį man vėl per klaidą pakišo tv1000 (per klaidą. Norėjau įsirašyt nuobodų kinietišką “Pasiklydę Pekine”, o vietoj jo niekingi skandinavai pakišo šitą)- visiškai be turinio, visiškai be prasmės, absoliučiai absurdiškas. Ir labai šaunus.

Papasakot ką nors iš jo neturiu sugebėjimų. Neįmanoma. Jį reikia tiesiog pamatyt.

Įsivaizduokite švedišką Džarmušą. Arba Bergmaną, kuriam galutinai susimaišė protas ir jis nutarė apsimesti Džarmušu.
Įsivaizduokite crazy filmą. Bet ne šiaip sau crazy. Švedišką crazy. Tie šiauriečiai aplamai yra kvanktelėję, mūsų supratimu. O kai jie dar ir specialiai pasistengia kvanktelėt…

Pasodina žmogų į elektros kėdę. Rišdami prie jos, kalba: “Pasistenk atsipalaiduot. Stenkis galvoti apie ką nors kitką”.

Siužeto kaipo tokio nėra. Gabaliukai, scenos, vaizdeliai. Viskas absurdiška ir juokinga. Ne kvatojimui. Truputėlį pusiau juodai. Bet ir ne liūdna.
(Ne, tikrai nemoku pasakot apie tą filmą.)