Oskaras “geriausiam užsienietiškam”- priklausė pamatyt.
Vakar žiūrėjau. Visą. Įsijautęs ir nenuobodžiaudamas, nuo pradžios iki galo.
Kai pasibaigė- su palengvėjimu atsidusau: “pagaliau”. Ir iškart susirūpinau, kuo dabar užsiimt, kad negalvot apie tai, ką mačiau, kad naktį nesisapnuotų. Išgėriau arbatos ir prieš miegą dar įsijungiau kažkokią per LTV1 ėjusią kvailystę apie policininką, keliaujantį laiko mašina.
Paprastai, pažiūrėjus gerą filmą, norisi kurį laiką tylos, kad išliktų nuotaika, susidėstytų mintys. Čia buvo truputį kitaip: norėjosi nusimuilint, greičiau pamiršt.
Ne todėl, kad filmas blogas, anaiptol. Jis labai dvasingas, visais atžvilgiais teisingas, auklėjantis, gal tik truputį sentimentalus. Tikrai buvo vertas savo prizo.
O kad nelabai buvo malonu žiūrėt- tai jau čia mano problema. Kita vertus- žiūrėjau neatsiplėšdamas, labai įdomu buvo.
http://www.imdb.com/title/tt1069238/
Antrą kartą žiūrėti gal nebenorėsiu. (Nors… Nežinau. Gal kada nors vėliau, jeigu rodytų per TV… Kažkas tame filme yra tokio pritraukiančio…)
O jums, nemačiusiems, ar rekomenduot?
Be abejo. Žiūrėkit.
1. Juk, pagaliau, privalote pamatyti filmą, kuris PELNYTAI gavo šių metų Oskarą kaipo geriausias neamerikoniškas filmas.
2. Jeigu aš ištvermingai pasikankinau- dabar turiu pilną teisę išdidžiai pasiūlyti ir jums būtinai tos progos nepraleist. Sakydamas, kad tai labai sveika, naudinga ir t.t. Žinot, iš to nelabai malonių malonumų srities: kaip maudymasis eketėje, 5 km kroso bėgimas, avižinės košės valgymas ir pan. Žmogus, tai atlikęs, labai mielai ir kitus agituoja tą patį padaryt.
3. Be to, gal jūs ir tikrai pagausite estetinį žavesį 2 valandas stebėti japoniškas lavonų apiplovimo, perrengimo ir kosmetinio dažymo apeigas. Tikrai gražiai atrodo, efektinga. Man atrodė kiek per daug, bet čia jau mano problema- silpna dvasia, aplamai nemėgėjas rimtų dalykų…
Žodžiu, rekomenduoju. Būtinai. Neišsisukinėkite, jeigu rodys per TV (nors vargu). Žiūrėkite, jeigu rasite DVD, arba internete.
Ar eiti į kinoteatrą? Hm. Nežinau. Čia jau kaip kam. Jeigu norėsite meninių potyrių- taip. Jeigu pagraužt popkorną- ne.
Beje. Dėl pavadinimo. Lietuviškai jis, turbūt, turėtų vadintis “Išėjusieji“.
O ar negalėtų būti pavadinimas “Išsiskyrimai”?
Temą žinau, todėl tikrai vertinu Tavo žygdarbį, kad galėjai žiūrėti neatsitraukdamas.
Paskui mačiau, kad laikraštienoje šis filmas buvo vadintas “Išvykimas”. Mano nuomone, netinka.
O rusiškas “Išėjusieji” man visai atitinka turinį. (Nelabai žinau, ką reiškia departed, į žodyną nežiūrėjau. Gal perkeltieji…)
Mano žygdarbiu labai žavėtis nebūtina, nes filmas tikrai nenuobodus. Nors į pabaigą ėmė jau nervint per didelis sentimentalumas, graudinimas. Nurašiau tai į japoniškumo specifiką. Nors, įtariu, japonai nė velnio ne sentimentalūs.
Aplamai tam filme pilniau susivokt reiktų daugiau susigaudyt japoniškuose dalykuose. Aš galėjau kai ką tik nujaust. Pvz., kad ir tokį dalyką: man pasirodė, kad japonui tokį darbą dirbti skaitosi negarbinga, pagal papročius. Herojus slepia nuo panos, kur dirba. Paskui ji sužino, labai nepatenkinta, meta jam ultimatumą: arba aš, arba… Tipas darbo nemeta, pana meta tipą. Tai gal susiję su senoviniais kastų dalykais. Skaičiau tame “Siogūne” apie samurajus, valstiečius ir žemiausią kastą, kuri buvo laikoma tokia negarbinga, kad net neturėjo pavadinimo. Buvo sakoma kažkas panašaus į “šitie”. Tie “šitie” vertėsi nemaloniausiais darbais (gyvulių skerdyklos, odos ir kailių perdirbimas, šiukšlės ir pan.), gyvendavo neprestižiškiausiose vietose.
Spėju, kad ir šis darbas buvo priskirtas “šitų” veiklos sričiai.
Depature reiškia išvykimas, išėjimas. Yra, rašo žodynas, ir pasen. reikšmė – mirtis.
Na, Tu iš Siogūno tikrai žinai daugiau. Tik manau, kad ir pas mus kokio operos ir baleto teatro smuikininkas sugrįžęs į Kauną ir įsidarbinęs laidojimo rūmuose lavonų grimuotoju nuo panos slėptų tokį faktą. Jau geriau skiestų, kad groja Henytės pogrindiniame bare.
Nevietoje, bet pasigiriu dar čia, ką žiūrėjau šiandien.
Filmas įmanomas žiūrėti, bet tingėčiau jam skirti atskirą temą.
“The international”.
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/filmai/120/29975/
Eilinį kartą sužinojau, kad bankininkai yra baisūs žmonės, prieš juos neįmanoma kovoti. Jie žiaurūs ir viską valdo.
Prisiminiau, kad mano jaunystėje pagrindiniais filmų blogiečiais būdavo mokslininkai ir daktarai. Dabar- bankininkai.
Filmas pusė bėdos, nevisai vaikiškas (tik pusiau). Didžiulė baisinga susišaudymo scena Gugenheimo galerijoje. Sudaužomi visi Gugenheimo muziejaus stiklai ir visokie kabantys dalykai.
Filmas labai geografinis, tinka tokiems, kaip aš (kurie niekur nėra buvę). Galima “pabuvoti” Berlyne, Niujorke, Milane, Stambule, “palakstyti” tų miestų gatvėmis.
Na taip, Berlynalės atidarymo filmas. Tema aiški: dėl visko kalti Jie. Vietoj ‘Jie’ įrašome visus, kurių nemėgstame – bankininkus, mafiozius, žydus, gėjus ir korumpuotus politikus. O kas išgelbsti pasaulį? Žurnalistai, kaip visada?
Ten pasaulis taip ir liko neišgelbėtas. Vietoje hepiendo- išvada, kad nieko padaryt neįmanoma. Kad nebūtų visai graudu, tik nušaunamas vienas blogietis.
Gal galima iš kur nors parsisiųsti šį filmą?
Visus filmus galima iš kur nors parsisiųsti.:)
"Šis filmas" – tai kuris iš minėtų?