Saša Baronas Koenas jau įsirašė į klasikus, kuriais privaloma žavėtis.
Bandžiau surasti, kaip Živilei Pipinytei prieš trejetą metų patiko Boratas. Deja, nerandu. Prieš trejetą metų Boratu dar kai kurie Meno Žinovai išdrįsdavo įvairiai džiaugtis. Vieni labiau, kiti- mažiau… Bet dabar jau ne. Dabar jau visi žino, kaip teisingai reaguoti į Bruno. Visoms živilėms aišku.

Ir aš, kadangi jau buvau perskaitęs Živilės Pipinytės recenziją pavadinimu “Veidrodėli, pasakyk…“, žiūrėdamas šį filmą, žinojau viską apie tai, kaip ką suprasti ir kaip į ką reaguoti. Todėl ir pasakyti čia dabar nieko daugiau negaliu, viskas puikiai išdėstyta ponios Živilės straipsniuke (labai neblogas straipsniukas), o taip pat (dar išsamiau)- Ona Inčiūraitės pristatyme. O aš- ką? aš galiu tik patvirtint: taip, visa tai ten rasite. Visus labiau vykusius “bajerius” šios ponios, ko gero, paminėjo. Nors ne. Jos dar nepaminėjo filmo pabaigoje rodomos “labdaringosios dainos”. Puiki parodija visų tų “kolektyvinių dainų”, kai nufilmuojama krūva didžiųjų pop žvaigždžių, atliekančių kokį nors eilinį idiotišką “labdaringais tikslais” sukurtą “himną” apie taiką, žaliųjų judėjimą, trečiojo pasaulio vaikus ir pan. Kiekvienas iš eilės po vieną eilutę, kiekvienas kaip nors ypatingai pavinguriuodamas “demonstruoja save”, visuma gaunasi kvailai valdiškai beprasmė. Atrodo būtent taip, kaip pas Bruno.
Rasite, žinoma, ir tuos pornografinius bajeriukus, dėl kurių filmas draudžiamas rodyt Ukrainoj, cenzūruojamas Britanijoj ir pan. Turbūt, juokingumas jų yra tame, kad juokinga turėtų būti tuo metu stebėti publiką. Kadangi žiūrėjau ne kino teatre, o ir prie televizoriaus buvau tuo metu vienas- pilno malonumo neapturėjau. Todėl bajerių neįvertinau, jie man nepatiko, atrodė kvaili ir nereikalingi. Kai žiūrėsite filmą, pasisodinkite šalia ką nors (vaikus, arba senelį, bobutę, rimtą dievobaimingą kaimyną, buvusią mokytoją, kleboną…) ir žiūrėkite į jų veidus. Turėtų būti juokinga.

O visuma įspūdžio man liko tokia:

1) na, taip, patiko, kai kurie gabaliukai buvo netgi labai šaunūs, juokingi, taiklūs. Na, viskas taiklu. (p. Živilė žiauriai tiksliai priminė jogailas-statkevičius ir žvaigždūnus gyvūnėlių vardais). Tik tiek, kad viskas jau daugmaž matyta Borate ir Ali G.
2) Saša Baronas Koenas truputį išsikvepia, kartojasi. Nebėra įspūdžio šviežumo, nebešokiruoja. Jis jau darosi produktas živilėms, klasika. Ima atrodyt nuobodokas.
3) bet, ko gero, todėl tenka jį žiūrėt. Nes “priklauso”, “visi kalba”. Filmukas trumpas, tik valanda 15 min., nespėja atsibost, galite žiūrėt. Man Boratas ir Ali G patiko labiau. Gal tik todėl, kad jie buvo anksčiau. Buvo šviežia, aštru, originalu. Bruno bėda ta, kad jis nieko naujesnio nepasako.
4) kita vertus, Čaplinas beveik sugebėjo neatsibosti su tuo pačiu herojum ilgai.