Perskaičiau “lzinių” vyr. redaktoriaus V. Vasiliausko straipsnį, pavadintą “Paleckio brolija”.
Pirma mintis- susidomėjimas, džiugus neišvengiamai būsimų muštynių laukimas. Nejaugi A. Račas nutylės, jis juk irg ne iš mandagiųjų, tikrai skolingas neliks, dar bjauriau atgal užvoš. O mes juk mėgstame iš už kampo stebėti žiaurias bokso kovas, lažintis, kuris nugalės, sirgti už kurią nors pusę.
Sakome tokiais atvejais, kad mums patinka sveika intelektualinė diskusija. Atseit.
Antra mintis- nors Račas man ir nelabai simpatiškas, bet už šitą Vasiliauską dar mažiau sirgti galėčiau. Nebus sirgimo nei už vieną, nei už kitą. Tik šaltas susidomėjimas, laukimas kraujo, kuris kurį nokautuos ar ne. Maždaug, kaip stebint ringe kokį kazachą besilupantį su turkmėnu.
Trečia mintis- pati bjauriausia. Apie Redaktorišką rašymo stilių, Redaktorišką žodyną. Turime Lietuvoje tris dienraščius. Turime tris jų Redaktorius. Skirtingi savininkai, atskiros, tarpusavyje kovojančios grupuotės.
Tomkus, Valatka, Vasiliauskas. Rašo lyg ir skirtingus dalykus, bet KAIP PANAŠIAI. Turbūt, iš stiliaus ir žodyno (jeigu nežiūrėt į tematiką ir smulkmenas) neatskirtum. Grubumas, blevyzgos, chamizmas.
Mielasis Artūras čia man, žinoma, primintų: “Pliurpi nesąmones, nes nieko nenutuoki, nesi profesionalas”. Aha. Sutinku, pripažįstu. Todėl ir sakau: turbūt, taip reikia. Turbūt, lietuviškose žurnalistikos mokyklose mokoma, kad Redaktoriai privalo rašyti būtent taip. Chamizmas- privalomas lietuviškos žurnalistikos kokybės ženklas. Turbūt… 
Spalis 7, 2009 at 14:10
Būtent: lietuviški žiniasklaidos profesionalai
(o aš ilgai ir nuobodžiai laukiau kautynių tarp Laučiaus ir Račo, bet nutylėjo Laučius, nieko neatrėžė diskusijoje apie tai, ką reiktų vadinti oligarchais ar oligarchų patarnautojais
)
Spalis 7, 2009 at 14:14
Na, kažkaip labai primena sakinį “visi tinklaraštininkai – mažaraščiai spuoguoti paaugliai”
redaktorius
Aurelijus
Spalis 7, 2009 at 15:13
>>>>>kažkaip labai primena sakinį “visi tinklaraštininkai – mažaraščiai spuoguoti paaugliai”
Ne tik primena. Maždaug vienodai. Abu atvejus apjungia vienodas kategoriškumas ir įžūlus gėrėjimasis savimi.
Mano blogas yra labai mažą įtaką turinti “žiniasklaidos priemonė”, tai galiu sau leisti kartais mažumą nepolitkorektiškai vamptelt. Redaktoriškai, tpsknt.
redaktorius
Urvinis.
Spalis 7, 2009 at 15:20
Man patiko gerbiamo redaktoriaus Aurelijaus priminimas apie tinklaraštininkus. Pas mus, Lietuvoje, nėra nei psichologų, nei sociologų, kurie atidžiau panagrinėtų tą reiškinį. Tenka skaityti visokią rusišką lektūrą, nes manau, kad mūsų blogosferos veikėjų elgesys labai panašus į rusiškos blogosferos. Ta teorija apie tai, kad internete žmogus linkęs prisiimti paauglio vaidmenį, man pasirodė labai tikroviška. Visai gali būti, kad šią teoriją galima taikyti ir lietuviškai žiniasklaidai: kadangi nebuvo jokių tradicijų ir mokyklų, tai viskas daroma savamoksliškai, kaip blogosferoje.
Spalis 7, 2009 at 15:47
>>>>>>>>”nebuvo jokių tradicijų ir mokyklų,..”
Ei. Ar ne per drąsiai Tu čia. Tradicijos buvo šiokios tokios:
“Auszra”, “Vilnis”, “Kuntaplis”, “Tiesa”, “Lietuvos pionierius”, “Genys”.
Kaip nebuvo?
Kitas dalykas- dėl obuolių, kurie rieda nuo obels. Seni- supuvo, jauni- įvairiom keistom kryptim nuriedėjo, obelys sulaukėjo… Skiepyt reikia, genėt, retint.
Spalis 7, 2009 at 16:58
Aha. Jau sulaukėme. Boksininkas A. R. smūgiuoja boksininkui V.V. žemiau “kėgėbė juostos”:
“ar važiuoju į Maskvą? Taip esu ten buvęs. Ne vieną kartą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose – taip pat. Tiesa, tik po 1991-ųjų.”
Elegantiškas smūgis. (Visa kita- skystoka.)
Spalis 7, 2009 at 17:38
toliau nebebus. mano nuojauta, gali perjungti kanalą.
Spalis 7, 2009 at 22:18
Pritarčiau Aurelijaus nuojautai, deja. Velnias, jau antrą kartą per dvi dienas…
Spalis 8, 2009 at 18:40
į ringą įšoko kitas wrestleris:
http://www.lrt.lt/blogas/?p=765
Spalis 8, 2009 at 18:59
Ai ne, šitas tik tvarkingai pastriksėjo, nevertas švilpimų ir plojimų.
(Beje, tas pats komentaras audriaus matonio vardu buvo paskelbtas ir prie V.V. teksto Alfoje.)
Spalis 9, 2009 at 10:47
O ponas Anušauskas spardosi ne blogiau už laikraščių redaktorius. Prisiminęs savo seną atsaką Vasiliauskui jis ir poniai Maldeikienei smūgiuoja įprastu būdu:
“Šalies ekonomikai tokių Maskvos universiteto absolventų darbas – tikra vargo vakarienė.”
O jau kaip bjauru man skaityti jo vinguriavimus apie tai, kad laidavimas tai joks neįsipareigojimas. Gal ir man nubėgti pas jį paprašyti laidavimo keliems milijonams, jei jis juos taip lengvai pasiruošęs dalinti…