Neseniai skaičiau vieno protingo žmogaus rašinėlyje apie brolių Koenų fenomeną: visi save gerbiantys kino mėgėjai žino, kad PRIVALOMA žavėtis jų filmais, nors ir nelabai suprantama, dėl kokios priežasties.
Ir iš tikro. Buvo metas, kai broliukų Koenų filmais žavėjomės nuoširdžiai. (Prisimenu tik tuos, kuriuos tikrai mačiau: The Big Lebowski (1998), O Brother, Where Art Thou? (2000), Intolerable Cruelty (2003), The Ladykillers (2004) ). Paskui buvo du iš eilės filmai- nesąmonės: No Country for Old Men (2007), kuriuo dar buvo visuotinai žavimasi iš inercijos (o kaip gi, juk Koenai! privalo būti genialu!), ir visiška, totali nesąmonė Burn After Reading (2008)- kuriame jau sugebėjo rasti “kažką” tik itin dideli ieškojimo specialistai, o normali publika tik pagūžčiojo pečiais.

Ir štai vėl Koenų filmas, kuriame vėl YRA ŠIS BEI TAS. Kurį verta (beveik BŪTINA) pamatyti. Kuris vėl leidžia neapsimetinėjant pasakyti: aha, vis tik broliukai Koenai filmus sugeba padaryti, reikia juos žiūrėti, yra dėl ko.

Nors ir šį kartą nelabai aišku, apie ką filmas, vienas jame pamatys viena, kitas- kita. Bet tai ir puiku, mes juk mėgstame nevienareikšmiškus dalykus. Mums nepatinka tik tie atveijai, kai aiškiai nėra nieko. O čia- yra.
Todėl sakau: eikite ir žiūrėkite.
O ką pamatysite- jau kaip katram pasiseks.
Bus tokių, kurie įžiūrės komediją.
Bus tokių, kurie ga įžiūrės antisemitizmą. (Nors, aišku, būtinai atsiras ir ligonių, kurie tame pamatys klastingus žydų kėslus užvaldyti mūsų smegenis).

Man asmeniškai buvo labai linksma atpažinti pagrindinio herojaus veide, mimikoje ir elgsenoje vieną mūsų labai mylėtą profesorių. Kai kuriuose kadruose- kaip iš akies luptas.
(Įdomu man- patiks jam tas filmas, ar nelabai. Spėju, kad, nelabai. Čia juk ne taip subtilu, kaip Monthy Pyton.)

Prisipažįstu- ką nors konkretaus apie tą filmą pasakyt, paaiškinti, ką aš jame protingo, ar juokingo, ar pamokančio pamačiau, yra ne mano nosiai. Per kvailas esu, per mažai išsilavinęs, todėl net nemėginsiu. Ir nėra čia tas atvejis, kai didžiulis susižavėjimas verčia dalintis įspūdžiais, kažką vapėt entuziastingai. Patiko, bet ne tiek.

Ir nėra Veranda tokia vieta, kur būtina recenzijas rašyti. Palieku tą užsiėmimą tiems, kurie savo blogus vadina tokiais vardais, kaip “kinokritikas”, arba- irgi linksmai atrodo- “Gero kino blogas”. Tegu jie vargsta, mes paskaitysime. Linksma skaityti “išbaiktas” recenzijas. Tokie nuostabūs perliukai:  ”savotiškas Inglorious Basterds filmo tipas, kurį visi šio dešimtmečio genialiausi režisieriai išbandė….”    Kur jau ten Pipinytei, tik į krūmus slėptis. :)

Na, gerai, nesišaipysime iš jaunų entuziastų, gerai, kad žmonės žiūri gerus filmus, gerai, kad apie juos mėgina bent kažką parašyti. Stengiasi, ir tai jau gerai. Ką padarysi, kad nėra kam. Pipinytės su visais ūbiais dar, turbūt, nematė. O gal kaip ir mes- nežino, ką pasakyti.   Todėl smalsaujame, ką rašo kažkokie rusai. Nors irgi nebūtina. Geriau  tiesiog prie progos pažiūrėti filmą.

/Nežinau…, tingiu dabar tikrinti, ką čia priplepėjau.
Gal rytoj ką nors papildysiu, gal pataisysiu, jei nuspręsiu, kad nusišnekėjau. Kol kas tebūnie tiek. :) /