Sakysite, kokia čia naujiena, seniai visiems tai žinoma.
Bet, kadangi jos kiekvieną rytą man tai primena per radiją- tenka vėl ir vėl keikti jų kvailumą, nors ir kaip atsibodo.
———————————————
Šįryt jos man aiškino, ką reiškia žodis “vakuoti”.
Konsultacijų bankas
vakuoti, vekuoti
Ar taisyklinga sakyti „vakuoti agurkus“?
Tarptautinis žodis vakuoti (ir forma vekuoti) nevartojamas reikšmėmis „konservuoti, marinuoti, raugti“, kalbant apie daržoves, vaisius, grybus ir pan.
Vakuoti reiškia „būti laisvam, neužimtam, pvz., vietai, etatui“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, 2001, p. 770; „Interleksį“).
NĖRA tokio žodžio, VIŠTOS!
Ir nebuvo, kol jūs pačios taip nesugalvojote.
Mūsų mamos ir bobutės sakydavo ne “vakuoti”, o “vekuoti“. Ir tas terminas reiškė anaiptol ne konservavimą apskritai. Tai buvo SPECIALUS terminas specialiam procesui įvardint.
Stiklainiai su stikliniu dangteliu ir gumine tarpine. Prieškario Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje madingos ir garsios firmos “Weck”.
http://www.foodinjars.com/2011/03/canning-101-how-to-can-using-weck-jars-giveaway/
Po karo atėjo sovietai, “Weck” firmos stiklainius sudaužė, liko tik žodis. Kurio prasmės nebežino šiuolaikinės damos, ir net kaip jis tariamas buvo- nebežino. Žino tik tiek, kad jis, atseit, svetimas.
O ką, ar aš ką sakau. Žinoma, kad svetimas ir nebereikalingas. Laikas jį pamiršti, galima jau. Tik nereikia ta proga entuziastingai skelbt nesąmones, demonstruoti savo kvailumą.
Vakuoti reiškia „būti laisvam, neužimtam, pvz., vietai, etatui“
Jūs savo “užimtai vietai, etatui” darote sarmatą, panelės.
Taiklu
Man žinomas žodis vakansija (iš vacancy, vacant position) reiškia laisvą darbo vietą. Bet, kad ta vieta gali vakuoti, o juo labiau vekuoti, girdžiu pirmą kartą.
Labai gerai!
Gerbiu Tamstą. Iš didžiosios neatsitiktinai. Per 6 metus kiek pažįstami Jums pirmą kartą pavyko taikliai parašyti.
“Jums pirmą kartą pavyko”
Nors Jūs ne pirmą kartą tai sakote, bet aš Jums ir vėl sakau Ačiū.
už nuomonę pliusas +
jau seniai žinojau, kad toje “komisijoje” sėdi vienos varnos ir jau seniai jos patapę anekdotų taikiniu…
tik aš nesuvokiu, ar joms ištikrųjų patinka tokiom nesąmonėm užsiimt, ar jos vaikystėj turėjo kažkokių traumų ir dabar išsilieja ant kitų (spėju pastarasis variantas).
Galėtų imt pavyzdį iš Oksfordo žodyno
P.S. kodėl nėra socialinių tinklapių integracijos? Tikrai mielai pasidalinčiau šita rašliava ir G+ ir FB ir Twitter
g+ ši rašliava JAU YRA.
(Ačiū už pastabą, reaguoju, įdėjau knopkes. Nors čia nelabai daug kas vaikšto, bet tegu būna.)
Ir dar ten pasiteisinau papildomai:
Dar kartą pasiteisinu: aš nekaltas, jos man rytais, kai keliuosi be penkių septintą, per radiją visokius tokius juokingus dalykus pasakoja.
Neseniai kažkurią dieną aiškino, kad privalu sakyti “nusiėmiau pinigus IŠ kortelės”, o ne “NUO kortelės”. Nors kodėl pinigai turi gulėti KORTELĖJE, o ne ANT kortelės- patikslinti nepanorėjo.
Nesuprantu tokio džiūgavimo dėl elemntarios klaidos/nežinojimo apie prieškario slovikų dangtelių firmų pavadinimus. Pipec. Čia turbūt visi nevėplos niekada niekur nėra suklydę ir žino visų aštuonioliktojo šimtmečio degtukų firmaų pavadinimus
Nieko asmeniško, žinoma, dėl vaikystės traumų nesakysiu nieko.
tos vėplos užsiima kitų žmonių mokymų, tad šiuo atveju jos PRIVALO žinoti sloikų dangtelių firmų pavadinimus, toks jų darbas, joms už tai mokami pinigai.
Aš pinigus išsiimu iš bankomato
Bet nei nuo/nei iš kortelės. Nes pinigai yra banko sąskaitoje, o ne ant ar kortelėje
Aš nežinau visų aštuonioliktojo šimtmečio degtukų fabrikų (nors gal tos vištos dabar ir fabriko neleidžia sakyti? Gal reikia sakyti gamykla? Bet tikrai ne firma. Firma yra svetimžodis). Todėl ir aš nekalu nesąmonių visiems per radiją KIEKVIENĄ DIENĄ apie tai tai, kuo skiriasi plastmasė nuo plastiko, siera nuo seratino, ilgiklis nuo ilgintuvo, žlėgtainis nuo pjausnio. Norint ką nors nurodinėti kitiems, reikia pirmiau gerai pačiam išsiaiškinti ir suprasti.
O man poch, kad kas man aiškina, kaip man reikia ką sakyti.
Baik rašinėti nesąmones ir kabinėtis prie tokių dalykų. Tamsta geltonas limonade, kad ir koks ten tavo vardas, gal reikšk nuomonę tikru vardu ir pavarde, nesidangstydama, jeigu tokia drąsi?..
Šitaip įžeidinėti žmones. Apie savo intelektą pagalvok pirmiausia, kitus naminių gyvūnėlių vardais vadindama. Niekaip aš nesusijusi su VLKK, tik žinau, jog ten atsisėdę žmonės ne šiaip sau „krapšto nosis“ ir „buria iš kavos tirščių“, o mokslo leidiniais remiasi. Jeigu būtų kitaip, šios institucijos seniai nebūtų. Per 10 metų kiek man teko kreiptis, niekada nenuvylė ir visos konsultacijos buvo tikslios, kryptingos.
Jeigu neturi darbo arba ką veikti ir norisi skleisti erezijas, tai nagus galandi lygioj vietoj ir savo nesąmones geriau rašinėk į dienoraštį. Gėda dėl tokių „raštingųjų visažinių“, kurie tik šlykštynėmis mėtytis temoka iškart po švenčių ir nė vieno gero žodžio per savo gyvenimą nepasako.
Po lapais! Peace!
šiuo atveju nuo lotynų kilmės žodžio “vakancija” (apie etatus kalbant). Tad ir tamstai nereiktų skubėti šiauštis, nes atrodote taip pat, kaip ir tos tamstos kritikuojamos kalbininkės.
Dėl vakuoti, tai tikrai toks tarptautinis žodis yra. Angliškas atitikmuo būtų vacate, lietuviškai kiek aš suprantu ir reikštų atlaisvinti, palikti, pavyzdžių rasit čia http://www.merriam-webster.com/dictionary/vacate, o kilęs jis iš lotyniško vacare.
Faktas, kad mano visa šeima vekuodavo sloinikuose ką sode užsiaugindavom. Tebunie tai plačiai paplitęs žargonas, bet gi nenori pasakyt, kad taisyklingai lietuviškai galima hūverint grindis ar kseroksint lapus?
Aš irgi dažniausiai randu VLKK paaiškinimus kaip reikia taisyklingai rašyti tą ar kitą sąvoką. Ne visada sutinku aišku, iš tų įdomesnių keistenybių, kurias ten sukūrė pirma į galvą šauna čiurkšlintuvas, skreitlinukas ir vielabraukis
Ritai:
Limonadas irgi yra žodis, į Lietuvą atneštas okupantų. Profesorius ir aš, kai buvome maži, sakydavome smetoniškai- sitrò.
Na jo… kaip diena, taip naujiena… Siandien kolega darbe pranese, kad zodis slapdriba yra nebetinkamas ir jau senokai nebeturetu buti naudojamas. O vietoj jo, seno ir gero “slapdriba” reikia naudoti APDRABA
Jus galit tuom patiket? 
Kam reikejo ta paprasta, visiem puikiai zinoma zodi isdarkyt? 
Labai jau, Rita, asmeniškai ir piktai viską priėmėt, tarsis tekstas būtų taikytas Jums. Sutinku, kad vištomis gal ir nereikėtų kalbininkų vadinti ir, kad jie ten irgi darbą dirba, kuris yra gerbtinas, bet, dievaži, jie irgi padaro klaidų ir nėra šventos karvės, su kurių sprendimais visi privalo sutikti be išlygų ir nė nemanyti jų kvestionuoti. Jeigu pasidomėtumėte, pastebėtumėte, kad patys kalbininkai pakeičia nuomonę dėl vieno ar kito termino, dėl rašybos ar skyrybos taisyklių. Tai ypač akivaizdu skaitant senesnes knygas, kuriose, pagal šiuolaikines kalbos taisykles, apstu klaidų, nors tuo metu galiojo būtent tokia rašyba.
Man buvo įdomus fantos įkeltas paaiškinimas apie tai, kodėl konservavimas Lietuvoje tapo vekavimu arba vakavimu. Tikrai nežinojau, kad pavadinimą nulėmė stiklainius gaminusios firmos pavadinimas. Taigi, ačiū už žinias.
Vištomis ir vėplomis nereikėtų nieko vadinti, ne tik kalbininkių. Galiu teisinti savo nekultūringumą tik- nežinau, pasirinkite patys, kuris pasiteisinimas jums labiau patiktų: 1) aš šitai rašiau ne itin viešoje vietoje, todėl galiu sau leisti truputį pasikeikti (jos mane, atseit, davedė!), arba- 2) aš čia joms draugiškai, o drauges galima ir vištomis juokais pavadinti.
O apie Weck stiklainius aš sužinojau, skaitydamas kažkokį romaną. Jei neklystu- gal Birutės Pūkelevičiūtės. Kažkokiame name karo metais herojai užtiko sandėliuką su pilna lentyna Weck stiklainių. …
P.S. seniai pastebėta, kad pigaus populiarumo lengviausia susilaukti, parašius ką nors apie žydus, gėjus, arba kalbininkus.
(TVIRTAI PASIŽADU niekada nerašyti apie Garliavoj globojamą mergaitę.)
Tai kad cia nesamones visiskos gaunas – kalbininkai turetu saugot kalba o ne darkyt idiotiskais naujadarais. Vat tegul kalbininkai ne is vistides paaiskina kokie yra tarkim rubai jei jau milteliai yra skalbiamieji. Gal tada rubai skalbiantieji? O skalbianke tuomet kokia?
Kai chuliganai musha kalbininkus tai kurie yra musamieji?
Kiek žinau kalbininkų logiką, tai anot jų, negyvi daiktai gali būti tik skalbiamieji, kabamieji, valgomieji (nesvarbu, kad niekas jų nevalgo, pvz. valgomojo kambario) ir pan. O žmonės gali būti skabiantys arba skalbiami, mušantys ar mušami, valgantys arba valgomi. Žinoma, taip kvailai supaprastinę kalbą jie prikūrė visokių skalbiamų miltelių, mušamų laikrodžių ir pučiamų vėjų.
Ačiū Fantai. Labai įdomus faktas – man ligi šiol nežinomas. “Vakavome” mūsuosna…
Ir komentarus paskaičiau: labiausiai patiko abipusiai Troy ir Fantos reveransai.
Vilnis, tai kam reikia tos idiotiskos “kalbininku” “logikos” jei puikiausiai tinka skalbimo milteliai, valgymo kambarys – skalbianke gi yra skalbimo mashina. Bugnai yra mushamieji instrumentai o vat jau bugnininko lazdeles neturi but mushamosios
Uz tokias ju naujai sugalvotas “logikas” elementariausiai vieshuju darbu galetu duot.
Siaip labai seni zmones sakydavo vekuoti. Vakuoti (agurkus) tai cia truputuka jaunesniu ishkraipymas. O dar jaunesniu “kalbajobu” ismislas jau susijes su uzhimtumu… nu jej bohu paru/menesiu reiktu duot uz kalbos darkyma
Dėl to, kad “vakuoti” reiškia būti laisvam, neužimtam, pvz., vietai, etatui, viskas aišku, bet… Mano giminės mamos, tetos ir t.t. (Suvalkijoje) sakydavo tik “vakuoti”. Ir tai reiškė uždaryti stiklainį specialiu aparatu, metaliniu dangteliu su gumyte. “Mašinėlę sloikam vakuot” kartais skolindavosi vienos iš kitų. Žodžiu, jei tavo krašte žodis vartotas vienaip, tai dar nereiškia, kad taip vartotas visur. Chamiškas straipsniukas.
Beje, sako, grožis išgelbės pasaulį, o “pochuizmas” – nervus. Tai reaguokit truputį ramiau ir patiems bus geriau
nenervinkit, nes kai supykstu, prigalvoju naujadarų. patys po to srėbsit