beveik eilėraščiai

prieš 20 metų. gatvėje. vakar.

Mačiau tave,- minios pilka banga sudaužė

Tavo atvaizdą į mano veidą.

Net užsidengti nesuspėjau,- ilgai ilgai žėrėjo

Raudoni ir geltoni ratai, ir tavo balsas

Erdvėje skambėjo, vis keisdamas spalvas.

Atsimenu gerai- nė žodžio netarei, praskriedama

Taip greit, kad neįsidėmėjau tavo akių,

Tik balsas suskambėjo, nuaidėjo, atsikartojo,

Sudužus tavo atvaizdui į mano veidą.

Likau pakrantėj išmestas, apakintas

Ir suanglėjęs.

Kai jūros bangos lyg nutrūkę šunys puldavo

Prie kojų,

Ne palaižyt- įkąst norėdamos,

Ledinis vėjas džiūgavo, nušlavęs nuogus

Kūnus, užvertęs debesim padangę,–

Tavęs ieškojau.

Kai dulkės žaidė vilkeliu asfalto plynėj,

Benzino dūmai žudė vasarą tarp akmeninių sienų,

Įkaitusi tyla karščio svoriu mane užgulus spengė,–

Tavęs ieškojau.

Kai jazminų rausvam švytėjime pienės debesėliu

Tu nusileidai,

Apgaubusi save laiminga šypsenos tuštybe,

Dainavo medžiai tau jaunystės giesmę,–

Tavęs nesuradau.


po dvidešimties metų… pabaiga neaiški.

Prasilenkiančios rankos skęstančių rūke,
Beveik nebegirdžiu taisyklių, likusių ant kranto.
Manęs nebuvo niekada.
Tiktai sapnuojanti širdis apsimeta, kad šito nesupranta.

Tu man sakai, kad klaidžiojai viena tomis pat gatvėmis.
Tikiu ir netikiu. Nesutikau tavęs- reiškia, tai buvo kitas miestas.
Nenoriu net galvot, su kuo tenai buvai. Ką lietė tavo akys, kam šlamėjo žodžiai.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s