dar iš senienų: Jos lemia tautos likimą

Jeigu pakliedėt apie tautos egzistencijos ypatybes truputį Brsn stilium… 

Tautos esmę, vietą, savybes daro jos moterys, kad ir kaip nemalonu būtų tai pripažint. Vyrai- medžiotojai, kariai- reikalingi, kol galima ir reikia plėstis, keliaut, užkariaut. Jeigu ekspansijos nėra- vyriškas tautos elementas neturi kuo pasireikšti, jo įtaka tampa neesminė. 

Ir medžiotojas, ir karys juda tik dviem atvejais:1) kai mato aiškų, pakankamai lengvai pasiekiamą tikslą; 2) kai judėti į neaiškų, sunkiai pasiekiamą, arba ir visai neįmanomą tikslą jį verčia moterys. 

Tai ne kokia nors ypatinga teorija, tiesiog gamtos dėsnis. Pradedant nuo žiedadulkės, baigiant liūtais bei kitokiais katinais, vyriškojo prado paskirtis paprastutė- surast ir patenkint. Ir viskas. Visa kita yra arba šalutiniai, nereikšmingi žaidimai (futbolas, alaus gėrimas, homoseksualizmas), arba irgi dalis to paties “suradimo ir patenkinimo” (Aleksandro Makedoniečio žygiai, atominė bomba, operos bei simfonijos). 

Taigi, darome prielaidą, kad tauta yra tokia, kokios yra jos moterys. 

Įdomu, kokios buvo Čingischano moterys: ar tokios netikusios ir nuobodžios, kad jo tautos vyrams vis reikėjo ieškoti ir ieškoti kitų? o gal labai reiklios, nepasotinamos, reikalaujančios vis naujų plotų? gal nevykusios, prastos šeimininkės, nesugebančios ir nenorinčios tuos plotus įsisavint, įsikurt? 

Daugumoje man žinomų kalbų (labai nedaug jų žinau, todėl galiu labai klysti) žodis “Tėvynė” yra moteriškos giminės. Čia būtų galima paieškoti priežasčių, kodėl, pvz., vokiškas “Vaterland” yra (ar tikrai?) vyriškos giminės. Ir kodėl lietuviško žodžio šaknis yra nuo žodžio “tėvas”, bet jo galūnė vis tiek moteriška. 

Taigi, kokios yra tos lietuviškos moterys, kad Lietuva buvo ir yra tokia, o ne kitokia? Jeigu suprastume tai- galėtume maždaug įsivaizduoti ir tai, ko šita tauta gali tikėtis iš ateities. 
Tik sudėtinga yra apie tai samprotaut, nes objektyvumas yra neįmanomas: kažką pasakius nepagarbiai apie jas, galima įžeist, ir net ne tik moteriškąją forumo dalį- visus patriotiškai jausmingus. O įsivaizduojame esą objektyvūs paprastai tik tada, kai esame kritiški, panegirikos skaitosi žemas lygis, kai norime postringauti “objektyviai”… 
Todėl būtų geriau apie lietuvaites patylėt. Arba nebent ieškoti, ką apie jas sako kiti. Visokie italai, aiškinantys, kad jos gražiausios pasaulyje; visokie vokiečiai, įsivaizduojantys, kad jos- kuklios ir geros šeimininkės; visokie (…), nepagarbiai atsiliepiantys apie jų medines manieras, pavydumą ir nuobodumą lovoje… Tokios skirtingos ir visos neobjektyvios nuomonės… Ir kiek jose teisybės? Ar niekas iš to nėra tiesa- tada kaip yra iš tikrųjų? O gal viskas yra dalis dalis tiesos- tada kurios savybės, kaip, ir kokia dalimi lemia tautos likimą? 

Brsn daug kalba apie lietuvių imperines ambicijas, ekspansijos patirtį. Ieško priežasčių, kodėl ekspansija patyrė nesėkmę praeityje, svajoja apie ekspansiją dabar ir ateityje. Tik, kalbėdamas apie praeitį, beveik nenagrinėja, kokia tai buvo ekspansija. Suprantame, kad, jei buvo ekspansija- jos priežastis buvo moterys. Bet kuo lietuvės moterys skatino savo vyrus ekspansijai? 
Versijos galėtų būti dvi: 
1) būdamos reiklios, godžios plotų, kaimynų turtų, jos vertė vyrus eiti to atnešti; 
arba- 
2) būdamos nykios, netikusios, nuobodžios, vertė vyrus vis nerimti, ieškant geresnių kitur, svečiose šalyse. 
Priimdami pirmąją versiją, galime guostis, kad dabar gal irgi taip būtų, ekspansija sustojo tik dėl to, kad kaimynai pasidarė mums per stiprūs. Nors vis tiek kiltų klausimas, kodėl taip įvyko, ir vėl tektų lygint kaimynų moteris (tautas) su mūsiškėmis… 
Priimdami antrąją versiją, turėtumėm žiauriai paklaust savęs, kas pasikeitė. Ar lietuviai vyrai aptingo ir susitaikė su likimu, išmoko džiaugtis tuo, ką davė dievai? O gal dabartinės Onutės ir Danutės jau kitokios, nei anų laikų Mortos ir Barboros: dailesnės, jaukesnės, labiau mylinčios?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s