Prisimenant vasarą. Tokią, kokia ji būdavo.


Vakar gavau pastabą, kad dedu tekstus apie rudenį, nors dar nėra rudens.

Darau išvadas. Prisiminkim vasarą. Kokia ji būdavo, kokia turėjo būti.
Dar vienas labai senas “beveik eilėraštis”. Kažkodėl su daugybe didžiųjų raidžių. (Dabar nežinau, kodėl man taip tada atrodė … )
Vasarą:
Žingsniai lėti ir Žodžių aidas toks ramus,
Saulė nustojo keliaut, visada bus viršum galvos.
Gyvenk šiandieną, Rask rytoj
Viską Taip pat, Kaip palikai,
Laikrodį Jūron išmesk.—
Vasara—


Vasarą:
Ryto Rasa žiūri vaivorykštėmis į akis,
Tavo gimtieji Namai be Durų, Stogo ir Langų.
Oras kaip Vynas, nesistenk 
Tu prisiminti Kas esi,
Tinka visi Tau vardai—
Vasara—


Nesiskiria Rankos, Pirštai- Žiedlapiai švelnūs,
Akys kartoja, kartoja tą patį tūkstantį kart,
Mes būsim čia amžinai, nesakyk savo Vardo,
kad Laikas nepasiimtų, nerastų
Tavęs—-


Vasarą:
Jūra užkloja žmonių Balsus
Žydra spalva,
Saulės liepsnojančią skarą stengiasi
Vėjai nuplėšt
Vakar čia tu jau buvai, ar vėl būsi ryt- nežinia.
Dar negalvok apie tai—
Vasara.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s