G. Grajauskas. Iš knygutės "Eilėraščiai savo kailiu" (2)

PRIEŠ  NUKRYŽIAVIMĄ BUVO  MURMĖJIMAS      

et, tas Kristus. Anksčiau, tiesa, 

neblogai pašnekėdavo, bet dabar 

jau visai suprastėjo, senatvėj.


mes jam visai neberūpim. Anksčiau tai

vandenį versdavo vynu, teisybė. 

Užsispyrė, nebeverčia.


nebebendrauja. Slankioja vienas po 

Getsemanę ir tyli, dievažin ką 

galvoja. Vakar įžeidė dorąjį Petrą.


aukų iždas tuščias. Mokytiniai

dezertyruoja, būriais. Įdomu įdomu,

 ir su kuo jis statys tą bažnyčią?


tikėjom juo. Nes kas gi galėjo tuomet 

pagalvoti, kad šitaip. Štai anądien: mūsų 

vyną pavertė vandeniu, besikvatodamas.


o koks vyras buvo. Koksai ugningas 

oratorius. Iš mirusiųjų gebėjo 

prikelti, sakau jums.

baisu ir žiūrėt, jis gi ir pats viską jaučia, 

ne kvailas. Manau, bičiuliai, mūsų šventa 

pareiga tam žmogui padėti.


Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s