G. Grajauskas. Iš knygutės "Eilėraščiai savo kailiu" (5)

LATINO LITUANO

geras vakaras, geri muzikantai:

gitaristas Roberto iš Čilės ir

smuikininkas Emilio iš Kubos

pasivėdėjo mane į šalį po

skaitymų (pirštas prie lūpų,

paslaptingi susimirkčiojimai)

aha, sako; būtent tai mes ir vadinam
poezija: Vallejo, Lorca, Neruda (galvoju –
oho, nieko sau, dar ir Neruda?..), aistra ir tikrumas

bet iš kur, dėl Dievo Meilės – čia,

Šiaurėje? prisipažink: turi juodo

kraujo – to, kuris dainuoja ir šoka

sakau: dėl Dievo Meilės – gėda man,

neturiu anei lašo

bet mano kraujas dainuoja ir šoka,

kai mano kūnas šlubčioja ir kosti

mano kūnas dainuoja ir šoka, vos

užuodęs kitą dainuojantį ir šokantį kraują

ir dar mano kraujas verkia: verkia ir verkia

ir verkia kasdien, įkalintas mano venose

– žinau, apie ką tu, – išsišiepia Roberto,

nušvinta Emilio

tai ką, latino lituano, dar bailokas esi,
bet jau išeini į vyrus – viskas puiku –

švelniai paliečia ranką ir šypsosi, ir čia, kažkur visai

šalimais, ir pasibaigia literatūra: ir visai nieko

nebelieka: dabar galėčiau prisiekti

Visais Šventaisiais, Mergele Marija ir

Jėzumi: visą gyvenimą laukiau būtent šitos

recenzijos, o ne jūsų

baltasubinių rašeivų

myzgimo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s