Savame krašte pranašu nebūsi. Nebent susikombinuotum Oskarą…(Papildyta)

Girdėjot, turbūt? Lietuviško kino genijai pretenduoja į “gereusio užsienietiško filmo” oskarinę nominaciją. Su genialiąja nesąmone “Nereikalingi žmonės”.
Ale kaip reiks mums susigėst, jeigu amerikonai įvertins… Turėsime dar kartą stengtis žiūrėt tą filmą.

O kol kas juo yra vaišinami kaimynai. Paskaitykite, “žvilgsnis iš šalies”.
Šedevro pristatymas.

Литовцы везут своих «Ненужных людей» в Беларусь
Отверженный Минкультом Литвы кинофильм номинирован на «Оскар»…

Citata:

Несмотря на повышенное внимание и отличные отметки со стороны кинокритиков, литовские зрители отнеслись к ленте очень по-разному. …
…Но абсолютно все называют фильм очень по-литовски депрессивным.

Белорусским зрителям встретиться с этой картиной еще только предстоит. Оставить это кино без внимания, видимо, уже просто нельзя.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Radau galimybę pratęsti šią temą, nes vakar
Visai neseniai netyčia pamačiau “Nereikalingus žmones” per tv. Jūs čia taip skeptiškai apie jį – arba aš neatidžiai perskaičiau tą ką rašėte.  

Filmas kaip filmas. Nei per daug geras, nei per daug blogas. Ta judanti kamera – ne vienas kadras taip nufilmuotas, truputį trikdo. Truputį erzina ir suteikia dirbtinumo įspūdį beveik visų veikėjų tarpusavio sąsajos. (Atrodo, kad tik Budrės personažas šiaip sau įsipainiojęs tarp visų kitų). Bet tą veikėjų perdėm didelį persipynimą pateisina pirmasis sakinys, kuriuo prasideda filmas, kad kas šeštas žmogus yra tarpusavyje susijęs (ar kažkaip panašiai parašyta, jau dabar ir nebepamenu tiksliai…). 

Žodžiu, lietuviškas kinas bando gyventi.


Į ką aš atsakiau išsamiai ir protingai 🙂 :
Arba aš neatidžiai žiūrėjau. Pasiteisinu: aš apie jį atsiliepiau skeptiškai, nes nesugebėjau prisiverst jį žiūrėt. Pati pradžia užmušė nuobodybe, atmušė norą ilgai kankintis. (Nebuvau nei pasamdytas, nei nusipirkęs- jokio materialinio suinteresuotumo..)
Teoriškai- galiu sutikti, kad mano skeptiška nuomonė yra niekinė, nes nemačiau to filmo. Tik gabaliuką, pradžią. Gal visuma ir geniali.
Kita vertus- nemanau, kad kūrinį galima laikyti vertingu, jeigu jo pradžia tokia nykiai kankinanti. Stiprus kūrinys privalo būti stiprus nuo pradžios iki galo.
Žodžiai “Filmas kaip filmas” irgi ne itin giriamai skamba. 

“Filmus kaip filmus” aš žiūriu amerikoniškus, jie kokybiškesni. Lietuvišką mėgėjišką saviveiklą tegu žiūri patys lietuviško kino žmonės, jų giminės ir draugai, o taip pat jų pasamdyti asmenys. Žodžiu, tie, kuriems lietuviškų filmų žiūrėjimas suteiks džiaugsmą, malonumą, pasididžiavimą: “štai, Petras ekrane, tas pats Petras, matai? O ten kampe Kazytė! Su tuo pačiu šaliku, kurį vakar pas tave girta paliko!” . 

O visiems kitiems- lietuviškus filmus žiūrėt nesveika. Ypač nesveika patriotizmo atžvilgiu. Veikia destrukciškai, eilinį kartą prikišamai tvirtindami: “kokie mes biedni, kokie mes nevykę…, tokie jau mes, lietuviai…, ir viskas, kas lietuviška, būna tik nyku ir primityvu…, kaimas mes, provincija, ir menas mūsų toks…, ir nėr ko iš mūsų norėt, mes tokie… Ir tuo didžiuojamės, giriamės…”

Tokio meno gamintojus ir platintojus reikia ne propaguot ir remt, o gaudyt ir baust. Už antipatriotinę veiklą, vis nykesnio, vis labiau iškankinto Lietuvos įvaizdžio gaminimą.

Advertisements

Vienas komentaras “Savame krašte pranašu nebūsi. Nebent susikombinuotum Oskarą…(Papildyta)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s