Šarūnas Bartas uždarbiauja

“Lietuvos ryto“ korespondentė Rasa PAUKŠTYTĖ 2008-11-08 numeryje pasakoja apie lietuviško kino labiausiai išgarbintąjį režisierių ir jo naują filmą. 


Būsimą filmą, kuris, panašu, bus daromas tiesiog pinigams užsidirbti. Š. Bartas prasibrovė į profesionalų lygą, dabar jau ketina žaisti pagal jų taisykles. Trileriukas, egzotiški rusai ir kitokie laukiniai (lithuanian, or latvian, or polish- who cares..?).

Na, mūsų “lietryčiui“ irgi, žinoma, labiausiai rūpi “laukinė egzotika“. 

Straipsnelio pavadinimas: “Erotiniame trileryje – pusiau laukinė šalis“. 
Ir dar pridėta paantraštė, kad kiekvienam būtų aišku, apie kokius laukinius kalbama:
RYTAI. Naujos Š.Barto vaidybinės juostos „Lisabona nulis du“ filmavimo komandos Rusijoje laukė akibrokštas“

Atspėkite: koks jau toks akibrokštas buvo užklupęs Šarūną Bartą toje laukinėje Rusijoje?

Nesakysiu. Pasikankinkite. Perskaitykite straipsniuką… 🙂

>>>>>>>>>>>

Rasa PAUKŠTYTĖ
LR korespondentė
2008-11-08

Šarūnui Bartui Italijoje Kozencos filmų forume buvo įteiktas garsaus prodiuserio Mario Gallo vardu pavadintas kino apdovanojimas. Šis lietuvių režisierius prizu pagerbtas „už kino kūrinius, kuriuose ištobulintas lyriškumas ir elegancija“.

„Malonu, kai sutinku žmones, kurie kiną ne tik žiūri, bet ir mato. Jų pasaulyje sutikau išties nemažai“, – sakė 44 metų Š.Bartas, sutikęs pasikalbėti su „Lietuvos ryto“ korespondente.

– Ar prizai, žiūrovų ir profesionalių kinematografininkų dėmesys padeda ieškoti finansinių partnerių?

– Poveikis yra. Ypač Prancūzijoje. Jau 15 metų dirbu su prancūzų prodiuseriais ir jaučiu, kad yra žmonių, norinčių su manimi dirbti.

Tų norų peštynėmis dėl mano filmų prodiusavimo nepavadinčiau, bet įtampos tarp prancūzų prodiuserių dėl to, kuris bendradarbiaus su „Kinemos“ studija, būta.

Ši šalis filmų gamybai skiria tikrai nemažai lėšų, daugiausia – Nacionalinis prancūzų kultūros centras (CNC).

– Pirmieji jūsų filmai buvo sukurti privačiomis lėšomis, kitus tris irgi parėmė užsienio bendrovės.

Kaip kinta požiūris į bendrą kino gamybą, taip pat į nepriklausomą, nekomercinį kiną?

– Norėčiau patikslinti nekomercinio kino sąvoką. Visoks kinas yra perkamas. Autorinis – irgi.

Vienas žmogus skaito Agathą Christie, kitas – Thomą Manną, o trečias – paskalas bulvariniuose laikraščiuose.

Šiandien jaunesni, mažiau apie kiną žinantys žmonės Michelangelo Antonioni filmą „Fotopadidinimas“ laiko eksperimentiniu, nekomerciniu filmu.

O ši juosta juk uždirbo milžiniškus pinigus. Tad filmas tiesiog turi būti geras.

Nekomerciniu kinu dažnai pavadinamas kinas, kuris yra tiesiog joks. Tuomet jis ir nėra perkamas.

O gauti užsienyje finansavimą lietuviškiems filmams šiandien sunkiau galbūt todėl, kad mes jau nelaikomi trečiojo pasaulio šalimi.

Naujo filmo „Lisabona nulis du“ projektas, kurį mūsų studija kuria kartu su „Lazennec et associes“ kompanija ir prodiuseriu Gregoire Debailly, yra kur kas sudėtingesnis negu iki šiol kurti filmai.

Todėl iš CNC gavome didesnę finansinę paramą. Filmo gamyboje dalyvauja ir Rusijos kompanija „Kino bez granic“.

Be to, dabar visose institucijoje yra daug didesni reikalavimai būsimo filmo platinimo galimybėms.

Norima žinoti išankstinį pasaulinį filmo platintoją, televizijų kanalus, kuriuose filmas bus parodytas.

– Ar tai reiškia, kad naujas, dar nepagamintas filmas „Lisabona nulis du“ jau parduotas platintojams?

– Taip. Mums galų gale pavyko prasibrauti į tokį garsų komercinį televizijos kanalą kaip „Canal+“.

Šis ir kanalas „Arte“ jau nupirko „Lisabona nulis du“. Tiesa, už nedidelius pinigus, kurie buvo įskaičiuoti į filmo sąmatą.

– Kaip jūs apibūdintumėte naujausią savo filmą?

– Pusiau juokais vadinu jį erotiniu trileriu.

Seniai norėjau sukurti filmą apie buvimą tarp Rytų ir Vakarų. Gyvename prie pat Baltarusijos sienos, buvome kelis dešimtmečius okupuoti. Galiausiai tapome laisvi.

Laisvi tapo ir tie, kurie norėjo pralobti bet kokia kaina. Ir pusiau civilizuotais būdais, ir kurdami mafines struktūras, kurios buvo labai galingos. Buvome pusiau laukinė šalis. Tarsi XVIII amžiaus Amerika.

Mūsų policija su automatais bandė keliuose viską kontroliuoti, bet visi darė tai, ką norėjo.

Pagrindinis „Lisabonos nulis du“ herojus – iš kriminalinio pasaulio.

Jis stengiasi atsiriboti nuo praeities, gyventi kitaip, bet tai ne taip lengva padaryti.

– Šį pagrindinį filmo personažą vaidinate jūs. Kokie motyvai paskatino vaidinti pačiam?

– Nereikėjo aktoriaus ieškoti. Jo darbo grafikas sutampa su filmavimo grafiku. Jis filmuojasi nemokamai.

Jei rimtai, sprendimas priklausė ne tik nuo manęs, bet ir nuo koprodiuserio. Jis labai norėjo, kad filmuočiausi būtent aš.

Ir labiausiai bijojo, kad dėl kokių nors priežasčių atsisakysiu tai daryti.

– Ar pats parašėte scenarijų?

– Ne, esu tik istorijos karkaso autorius. O scenarijų rašė profesionali scenaristė Catherine Paille.

Kadangi filmo veiksmas vyksta keliose šalyse, scenaristei sunkiau sekėsi filmo dalys, kurių veiksmas vyksta Rusijoje. Bet ji dirbo filmavimo aikštelėje, susipažino su terpe ir suprato, kad Rusijoje viskas toli gražu nėra taip, kaip ji įsivaizdavo.

– Kur filmavote?

– Lietuvoje, Rusijos miestuose Smolenske, Maskvoje. Taip pat Prancūzijoje – Paryžiuje, Prancūzijos saloje Atlanto vandenyne. Dar laukia keli svarbūs filmavimai Lietuvoje.

– Režisierius Ignas Miškinis, neseniai filmavęs Vokietijoje, sakė, kad užsienyje gera filmuoti – niekas netrukdo. Prasitarė net pagalvojęs, kad Š.Bartas todėl ir filmuoja užsienyje, kad jam niekas netrukdytų.

– Manau, kad ši maloni patirtis Ignui buvo ne tik pirma, bet ir paskutinė.

Filmuoti Lietuvoje kur kas lengviau.

Užsienyje neturi jokios manevro laisvės, nekalbant apie tokius dalykus, kurie nutiko mums atvykus į Smolenską.

Muitinėje įstrigo kino juosta ir dešimt dienų visa grupė jos laukė. Sugrįžti į Lietuvą – per brangu, laukimas irgi didžiausius pinigus kainuoja. Niekam to nelinkėčiau.

– Kaip reaguojate į visiems pabodusius skundus dėl mažo kino finansavimo Lietuvoje?

– Tai tikrai nėra visiems nusibodęs klausimas.

Jis mane jaudina. Labai norisi, kad vieną kartą būtume išgirsti ir suprasti.

Kone perpus mažesnė Estija kinui skiria 8 mln. eurų per metus. Mes kitąmet geriausiu atveju skirsime 8 mln. litų. Esame antri po Maltos, kur niekada nebuvo jokios kino studijos ir nėra kinematografininkų.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad valstybė turi krauti kinui milijonus ir iš Lietuvos daryti Holivudą.

Kalbame apie rėmimą, kuris paprasčiausiai atitiktų kino kūrėjų potencialą.

Nesuprantu, kodėl lietuviai taip nevertina savo padarytų darbų. Mes negalime deramai priimti net Jono Meko archyvo, kurį jis mums paprasčiausiai dovanoja. O juk visi užsienio kinematografininkai audringai reaguoja vos išgirdę jo vardą.

Sukūrė šešis vaidybinius filmus

* Š.Bartas gimė 1964 metais. Kino mėgėjų klube „Banga“ sukūrė pirmuosius mėgėjiškus filmus, vėliau – tarptautinį pripažinimą pelniusį dokumentinį filmą „Tofolarija“ (kūrė kartu su Valdu Navasaičiu 1985 m). Mokėsi Maskvos sąjunginiame kinematografijos institute. 1990 m. įkūrė pirmą nepriklausomą kino studiją Lietuvoje „Kinema“.

* Kine Š.Bartas debiutavo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“, kuris 1990 metais pelnė specialų žiuri ir žiūrovų prizą Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje.

* Š.Bartas yra sukūręs vaidybinius filmus „Trys dienos“, „Koridorius“, „Mūsų nedaug“, „Namai“, „Laisvė“, „Septyni nematomi žmonės“. Jų pasaulinės premjeros vyko Berlyno, Kanų, Venecijos kino festivaliuose, jie yra apdovanoti įvairiomis premijomis.

* 2001 m. už filmus „Mūsų nedaug“, „Namai“ ir „Laisvė“ Š.Bartas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

* Šiuo metu kartu su Prancūzijos ir Rusijos kino kompanijomis kuria septintąjį vaidybinį filmą „Lisabona nulis du“. Pagrindinį vaidmenį jame atlieka pats režisierius. Jo partnerės – sparčiai garsėjantis modelis, arabų ir italų kilmės prancūzė E.Sednaoui, Maskvos „Sovremenik“ teatro aktorė K.Koršunova.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s