„Meilė ir kiti demonai“ /papildyta/

Žinau, kad mane kartais aplanko ne tik S. Macaičio garbintojos, bet ir asabos, kartais lankančios operą. (Keisti būna žmonių pomėgiai, visokie…)

Todėl drįstu čia pacituot recenziją apie naują operos pastatymą. To spektaklio nemačiau, todėl savo nuomonės nepiršiu. (Nors stipriai įtariu, kad į jį eiti galėčiau rekomenduot tik itin drąsioms asaboms. Mėgstančioms abstrakčią šiuolaikinę muziką ir labai nuobodžius, “giliaprasmiškus” reginius…).
Na, bet pereisim prie citatos. 🙂

Cituojama recenzija buvo paskelbta “Lietuvos ryto” priede “Mūzų malūnas“. 
>>>>>>>>>>>>>>>>>
 Uždrausta meilė – su magijos aura

PASLAPTYS. Kompozitorius P.Eötvösas panardino į fatališkų nuojautų atmosferą
Asta ANDRIKONYTĖ
LR korespondentė
2008-11-10

Vengro Peterio Eötvöso operos „Meilė ir kiti demonai“ premjera ir kerėjo vaizdų, muzikos magija, ir migdė. Kultūros ministras Jonas Jučas, sėdėjęs šalia autoriaus, nebaigė žiūrėti spektaklio.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo pranašystė, kad naujausia vengrų kompozitoriaus P.Eötvöso opera pagal Gabrielio Garcios Marquezo romaną „Meilė ir kiti demonai“ bus didelis išbandymas ir mūsų teatrui, ir publikai, pasitvirtino.

Matę LNOBT scenoje daug drąsių ir net drastiškų įvairių epochų klasikos inscenizacijų žiūrovai šį kartą galėjo įvertinti naujutėlį kūrinį.

„Meilė ir kiti demonai“ – pirmoji LNOBT šiuolaikinė koprodukcija, įgyvendinta kartu su Glaindborno festivaliu (Didžioji Britanija).

Tame festivalyje prieš tris mėnesius įvyko pasaulinė pripažinto operos meistro P.Eötvöso veikalo premjera. Šį savaitgalį ji atkeliavo į Vilnių.

Su šiuo kūriniu LNOBT sieja naujos savo repertuaro krypties – šiuolaikinės Vakarų operos – pradžią.

Premjeriniai „Meilės ir kitų demonų“ spektakliai sužadino įtarimų, kad įgyvendinti šią idėją gali būti sudėtinga.

Sukėlė lengvą šoką

P.Eötvöso veikalas sukėlė lengvą šoką ne tik paprastiems teatro lankytojams, bet ir neabejingiems operai muzikams, net premjeros artistams.

Mat visiems susukęs galvą kalbomis apie savo rašomą pirmąją „bel canto“ operą, P.Eötvösas („Meilė ir kiti demonai“ – jau šeštoji jo opera) šiame veikale pateikė labai savitą balso grožio ir dainingumo versiją.

Operoje iš tikrųjų skamba beveik vien arijos, bet jos primena raiškų ir nepatogų solistams rečitavimą sureikšminant patį kalbos skambesį.

Lėtus, niūrius angliškus personažų monologus protarpiais praskaidrina pagrindinės herojės dvylikametės markizaitės Siervos čiauškėjimas ir melodingos lotyniškos vienuolių psalmės (Česlovo Radžiūno parengtos LNOBT choristės).

Sierva kalbasi su paukščiais ir dainuoja afrikietišką jorubų dainą (labai gyvi, kupini improvizacinio polėkio amerikietės Marisol Montalvo, kuriai ir sukurta ši partija, epizodai).

Paralelinių pasaulių, skirtingų kultūrų ir tikėjimų sankirtos, jų atstovų konfliktai ir dramos – šios operos variklis.

Kokia pamišimo priežastis?

Pasak P.Eötvöso, „Meilė ir kiti demonai“ – veikalas apie uždraustą meilę atogrąžų magijos kupinoje XVIII a. Kolumbijoje.

Bet labiau įtikinamas šios operos kodas – našlaitės Siervos, užaugusios tarp markizo vergų lyg savo šeimoje ir perėmusios jų pasaulėjautą, vienatvės drama.

Mat Sierva plėšiama iš „demoniško“ juodaodžių pasaulio jos tėvo Dono Ignasijaus (Audrius Rubežius) ir vyskupo Dono Toribijaus (Vladimiras Prudnikovas) su palyda.

Mergaitė apsėsta jaučiasi ne tiek dėl šuns įkandimo, kiek dėl to, kad yra „visų nekenčiama“. Tačiau tikrąją jos pamišimo priežastį nujaučia tik juodaodė tarnaitė Dominga (Jovita Vaškevičiūtė) ir daktaras Abrenunsijas (Kęstutis Alčauskis).

Kunigo Delauros (Vytautas Juozapaitis), apsėsto meilės Siervai, glėbys tampa priešmirtine priebėga iškankintai mergaitės sielai.

Pilna lemtingų nuojautų

Liedamas afrikietiškus, ispaniškus, pagoniškus ir krikščioniškus motyvus, taip pat dramines ir operines spalvas, P.Eötvösas klausytojus panardina į fatališkų nuojautų, nežinomybės ir sapnų atmosferą.

Padalytas į dvi dalis orkestras groja tą patį tekstą tarsi „stereo“ – ir pranašaudamas, ir atspindėdamas įvykius.

Opera nuo pirmų taktų įtraukia į magišką atmosferą nepaliaujamu įvykių bangavimu.

Susilieja ir vėl išsiskiria mizanscenos (pagrindinio režisieriaus rumuno Silviu Purcarete idėjas Vilniuje įgyvendino Gediminas Šeduikis), keičiasi ir raibuliuoja sodrios šviesų spalvos (dailininkas vokietis Helmutas Stermeris), fatališki regėjimai.

„Markesišką“ koloritą kuria ir vaizdo projekcijos (autorius rumunas Andu Dumitrescu) su drugiais, vabzdžiais, ropliais (nors ir nesiveisiančiais Kolumbijoje).

Scenovaizdis visą laiką pulsuoja gyvybe, nors scenoje per spektaklį atsiranda vos kelios dekoracijos.

Magišką operos atmosferą sujaukia tik natūralistiška, kupina beveidžio triukšmo egzorcizmo scena, kurioje Inesos Linaburgytės abatė Miranda labai jau primena pamišėlę Grafienę iš Broniaus Kutavičiaus „Lokio“.

Muziką rašė porą metų

P.Eötvösas prisipažino net trejus metus dėliojęs šitos operos struktūrą, komponentus, dirbęs su libretininkais ir po to dar dvejus rašęs muziką.

„Kurdamas operas jaučiuosi kaip teatro režisierius, – prisipažino kompozitorius. – Dramos yra labai svarbus mano įkvėpimo šaltinis, bet muzika teatre galima pasakyti dar daugiau“.

Po premjeros P.Eötvösas gyrė lietuvių artistus ir argentinietį dirigentą, buvusį savo mokinį Alejo Perezą.

„Visi atlikėjai puikiai perteikė operos stilių, nors šio spektaklio keliamos vokalinės užduotys – neįprastos lietuvių dainininkams, – pripažino autorius. – Jūsų solistų balsai net įspūdingesni, negu skambėję Glaindborno premjeroje“.

Nepaisant rūškanų kai kurių artistų veidų po abiejų spektaklių, jie savo darbą atliko sąžiningai. Ypač įtaigi atrodė pamišėlę Martiną dainavusi Laima Jonutytė ir Kęstučio Alčauskio daktaras Abrenunsijas.

Premjerą stebėjęs britų kritikas, žurnalo „Opera“ vyriausiasis redaktorius Johnas Allisonas prisipažino visiškai nesupratęs solistų anglų kalbos, bet žavėjosi jų ir orkestro artistų muzikalumu.

Lietuviška operos versija svečiui pasirodė emocingesnė ir įtaigesnė negu skambėjusi Glaindborne: naujas dirigentas A.Perezas ir anuomet dėl ligos nedainavusi M.Montalvo įliejo spektakliui naujos gyvybės.

Tačiau sakyti, kad visi klausytojai po operos išėjo iš teatro pakylėti, būtų per drąsu. Salėje buvo ne tik snaudžiančių, bet ir knarkiančių. Kultūros ministras J.Jučas ją paliko po pirmojo veiksmo, nors galėjo mėgautis operos autoriaus kompanija.

* * *

Teatro ir kūrėjų lūkesčiai – skiriasi

Onutė Narbutaitė, kompozitorė

„Didelių operos teatrų publika dar gyvena XIX amžiuje. Jos ir šiuolaikinio kompozitoriaus lūkesčiai be galo skiriasi. Kompozitoriui nerti į operos stichiją šiandien – savotiška savižudybė“.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>   >>>>>>>>>>>>>>>>>>>

ir dar vienas straipsnelis ta pačia tema:

Įpročiai valdo
Asta Andrikonytė
2008-11-17

Kritikai bejėgiai pakeisti konservatyvius operos publikos įpročius. Tai pripažino britų žurnalo „Opera“ vyriausiasis redaktorius Johnas Allisonas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) surengtame tarptautiniame operos kritikų seminare.

Anot J.Allisono ir kitų seminaro dalyvių, publikos tingumas ir nenoras šokti iš malonaus XIX a. į sudėtingą XXI a. meno pasaulį – visuotinai paplitęs reiškinys.

Daugybė šiuolaikinės operos šedevrų sulaukia tiktai vieno pastatymo. Net pasaulio sostinėse sprunkama iš geriausių šiuolaikinės operos spektaklių.

Faktas, kad į naujo vengrų kompozitoriaus Peterio Eštvšso veikalo „Meilė ir kiti demonai“ premjerą LNOBT buvo išpirkti visi bilietai, o antrąjį spektaklį įsigijo privati bendrovė, byloja lietuvių publikos naudai. Tačiau ar ilgai džiaugsis šio operos stereotipus laužančio kūrinio statytojai?

Juk net įprastesnė ausiai, savų ir užsienio kritikų liaupsinta, atlikėjų mėgta Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ scenoje gyvavo palyginti neilgai, buvo vangiai lankoma publikos.

Tad kaip ją nuteikti ieškoti teatre ne tiktai lengvai pasiekiamo malonumo, bet ir peno intelektui? O gal protingiausia – palikti didžiosioms operos scenoms laiko patikrintus veikalus, o naujoves skirti išimtinai šiuolaikinio meno mėgėjams?

Juk dideliam operos fabrikui pirkti katę maiše – labai brangi avantiūra, o ir patys kompozitoriai linkę sieti savo operines vizijas su lankstesnėmis kompanijomis. Kūrėjų idealas – plataus akiračio, įvaldę šiuolaikines vokalo technikas artistai, o tokių mūsų operos teatruose reikėtų gerai paieškoti.

Tačiau lietuvių operos žanro raida ir šiuolaikinės muzikos atlikėjų ugdymas per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo palikti savieigai.

Svarbiausiu lietuvių šiuolaikinės muzikos gyvybingumo rodikliu tapo pasaulinių premjerų skaičius.

Tarp jų būta ir vienos kitos operos. Bet visa ši produkcija su retomis išimtimis tesuskamba vos vieną kitą kartą vaikantis vis kitų vienkartinių naujovių.

Muzikos institucijų vadovai mėgsta kartoti, kad Lietuvos muzikos rinka per maža patenkinti šiuolaikinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų poreikius.

Tad juo aktualiau iš jos veržtis. Bet net ir pasitaikančiomis geromis progomis ne visuomet pasinaudojama, o ką jau kalbėti apie sistemingą lietuvių šiuolaikinės muzikos puoselėjimą ir sklaidą.

Valstybinėms koncertų institucijoms – tai tik viena iš daugelio funkcijų. Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro galimybės ribotos, o privačių muzikos agentūrų neturime – kas nersis kilpą ant kaklo bandydamas gyventi iš nekomercinės veiklos?

Tad lieka laukti, kol pasikeis mūsų kultūros strategų mąstymo įpročiai.

Advertisements

2 komentarai “„Meilė ir kiti demonai“ /papildyta/

  1. Panelė ANDRIKONYTĖ yra aiškiai muzikali panelė, ji žino pagrindinį muzikinių kompozicijų triuką: pabaigoje pakartoti tą pačią melodiją, nuo kurios pradėjai.
    Pradėjo nuo Jučo ir užbaigė Juču.
    Visaip šaipytis iš Jučo- melodija madinga ir visų rašeivų mėgstama.

    Kai taip puola- nenorom norisi truputį apgint. 🙂

    Pavyzdžiui, pastebėt panelei Andrikonytei, kad Jučas yra (buvo) Kultūros, o ne Operos ministras. Jam visai nebūtina būtinai žavėtis VISAIS įmanomais žanrais. Tarp kitko, labai dar neaišku, kas yra elitiškiau ir kultūringiau- geras džiazas, ar P.Eötvöso eksperimentai.
    Pamanykite- išėjo po pirmo veiksmo… Ministras atliko savo pareigą- pabendrauti su autorium, pasėdėti šalia jo. Kur pasakyta, kad privaloma sėdėti šalia VISĄ spektaklį? Kankintis. Už kokius griekus? Ministras juk nekaltas, čia juk ne jis pasirinko statyti tokią nuobodžią operą su tokia kvanktelėjusia muzika. 🙂
    Keista, kad p. Andrikonytė nepastebėjo ir neparašė, kad teatro direktoriaus Kėvišo išvis salėje nesimatė. (Galbūt). Juk galima buvo dar kvailiau parašyti: “Ministras išėjo po pirmo veiksmo, o Direktorius išvis neatėjo”.

  2. Tamsta Karuzo ne visai teisus. Manau, kad Direktorius tos operos prisižiūrėjo ir prieš pastatymą, ir pastatymo metu, tad nereikėtų jo lyginti su ponu Ministru. Ministras tik vieną kartą gavo progą pamatyti šiuolaikinę operą (daugiau nebebus, nes pats, aišku, į operas nevaikšto, o nemokamų kvietimų daugiau nebegaus, nes turės užleisti ministeriją labiau prasilavinusiam Stomai), tai galėjo truputį pasistengti įsijausti į kultūros ritmus.
    Nors šiaip panelė Andrikonytė be reikalo akcentavo tuos knarkiančius, nes tokių mačiau per pačius klasiškiausius pastatymus – ką padarysi, kad damos vienos nemėgsta eiti į teatrą, būtinai tempiasi su savimi nuvargusius vyrus. Taip pat įprastas dalykas yra mūsų operos artistų susišokiravimas, jie visada kažkodėl šokiruojasi, piktinasi, atsimenu po “Kaukių baliaus” choras lyg ir buvo pasiruošęs streikuoti dėl jiems neįtikusio grimo ar kostiumų – vienu žodžiu, lietuviai amžinai priešinasi bet kokiam spalvingam reginiui, todėl nesistebiu, kad Kėvišas labiau linkęs kviestis užsieniečius atlikėjus, nes tie tiesiog taip provincialiai nesišokiruoja nuolat.
    O aprašymas buvo gražus, gal reiktų nueiti į tą modernią operą. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s