Eksperimentinis apsinuoginimas


Nutariau truputį apsinuogint. Eksperimento tvarka.
Nes, nors ir sakau, kad man nerūpi- skaito mane kas nors, ar ne- bet… Ne visai taip jau visai juk. 🙂

Ai, žinau, kad skaitot. Ir nereikalauju būtinai palikt žymes. Tik pasakau, kad leidžiama. Ką nors pyptelt, kai jau užsukat- ta prasme. Žinau, kad baisu, žinau, kad drovu. O dar kai prieš komentuojant reikalaujama įvest į langelį skaičiuką. Drovesnis žmogus jau vien nuo to reikalavimo gali apalpt. (Skaičiuką įrašyt? o dar užregistruos? o paskui net pinigų gali pareikalaut?)

Man pačiam nepatinka, kai užeinu kur nors, noriu įkišt tik trumputį trigrašį, o iš manęs pareikalauja papildomų veiksmų. Kol įrašau tą skaičiuką, spėju pamiršt, ką norėjau pasakyt. Baisu.

Na, skaičiukas mus gina nuo piktavališkų robotukų. Jeigu skaičiuko nebūtų- robotukai apniktų, kaip bjaurios musės…

Bet forume jokie skaičiukai nepadeda, kai robotukai lenda. O čia gal tokių ir aplamai nebūtų? Reikia pamėgint. Jeigu robotų nebus- tai kuriam galui žmones vargint.

Žodžiu- apsinuoginu, nuimu tą reikalavimą įvest skaičiuką. Galite džiaugsmingai ir laisvai mane komentuoti, replikuoti, kolioti ir džiaugsmingai girti. Kurį laiką. Kol man atsibos. 🙂

O paskui žiūrėsim. Jeigu bus daug šiukšlių- vėl uždėsim skaičiukus. Jeigu nebus visai nieko- nei robotų, nei žmonių, vien gūdi tyla- išvis nuimsime komentarų knopkę. 🙂

(P.S. – Beje: viršuje įdėtą paveiksliuką galima paspausti…:) )

Reklama

6 komentarai apie “Eksperimentinis apsinuoginimas

  1. O aš nesuprantu, Fanta, kam Tau reikalingi visokie buū ar kitokie išprovokuoti atsiliepimai? Aš įsivaizduoju, kad jei tekstas užkabino skaitytoją,jis turi ką pasakyti, pasiguosti ar papildyti arba labai nori pagirti, tai toks prasibraus ir pro skaičiukų ar raidelių užkardas, ir paliks tą komentarą ir net tikėsis atsakymo.
    (Šitoje vietoje atsiranda blogerio įsipareigojimas atsakyti tokiam prasibrovusiam. O man kartais taip neramu, nes tingiu ar nemoku atsakinėti.)
    Todėl net jaučiu palengvėjimą, kai paaiškėja, kad nieko neužkabinau, nes blogas labiau skirtas man, o ne pasauliui ir nenoriu aš jo mokyti ar vilioti.
    Žinoma, atpažinimo-pripažinimo momentas yra labai patrauklus, bet jau turėjai iš forumų patirties žinoti, koks apgaulingas tas laikino bendrumo jausmas, pojūčių “ir man taip pat”, “ir aš taip pat”, “kaip pataikė” blykstėlėjimas. Negi nori konservuoti akimirkas?

  2. “..kam Tau reikalingi visokie buū ar kitokie išprovokuoti atsiliepimai? “
    Nereikia taip rimtai. Čia aš, po teisybei, tik pasiskelbiau, kad skaičiukus nuimu. Pamėginimui, kaip tas atrodo. O visas kitas tekstas buvo šiaip dėl gražumo. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s