žurnalas „Miesto IQ”

Manęs niekas neprašo užsiimti reklama, bet užsiimsiu.
Nes mane patį domina, o nusipirkti žurnalą aš pats niekada neišdrįsiu (tokios išlaidos, 5 Lt- ne, ne, ne!!, aš geriau pragersiu..), tai gal nors kitiems įsiūlysiu, kad nusipirktų, pamėgintų. Ir man papasakos, ar buvo vertas dėmesio.
Jei pasirodys, kad tikrai geras žurnalas- tais 5 Lt žmonės parems kultūrą.
(O gal kitą kartą ir aš susigėsiu, susigundysiu…)

Pamačiau čia šiandien, kad seniai apdulkėjusi nuoroda (kurią vis neprisiruošiau išmest, vis atidėliojau..) staiga netikėtai atgijo ir šoktelėjo į viršų. G. Grajausko “Elementoriuje” staiga atsirado naujas straipsniukas

Nuėjau perskaičiau. Apturėjau malonumą. Straipsniukas nerimtas, tuščias, bet niekutiškai šaunus. Na, GG prastai nerašo. (Arba nerodo, kai gaunasi prastai. 🙂 ).

Ir ten buvo parašyta, kam tas niekutis buvo skirtas, kur spausdintas. Kažkoks man negirdėtas žurnalas „Miesto IQ”.

Buvo proga sužinot naujieną. 

http://www.vtv.lt/naujienos/spauda/pasirode-naujas-zurnalas-miesto-iq.html

Čia truputėlį vienas skaitytojas dalinasi įspūdžiais, galima susidaryti šiokį tokį vaizdą..:

Kas slepiasi po „Miesto IQ“?

Egzistuoja ir to žurnalo tinklapis. Jame įdėta nedaug, tik keletas straipsniukų, ne itin įdomių. 

Iš paskaitomų kol kas pastebėjau tik vieną. Reiks paskui perskaityt.

http://www.miestoiq.lt/2008/08/apie-komercini-teatra-lietuvoje/#more-19

P.S.  Ta pačia proga dar kartą įsitikinau, koks vis dažniau beviltiškai atsilikęs pasirodau… Skelbiu “naujieną” apie “naują žurnalą”, kurio pirmas numeris pasirodė pernai vasario mėn.  … 🙂  

Na, bet ką. GAl ne aš vienas toks atsilikęs, gal dar kam nors bus naujiena. 🙂

Reklama

13 komentarų apie “žurnalas „Miesto IQ”

  1. Aš pripratusi, kad dabar žurnalų rinkoje pasirodo vien Pleibojai ir Stilių atmainos, todėl į žurnalus visai nebeatkreipiu dėmesio. Ir kažkaip jokios šio žurnalo reklamos nepastebėjau, nors, žinoma, kur jiems reklamuotis, juk ne TV ir Lietrytyje, kurių normalus žmogus nebevartoja. Bet ir jų internetinis puslapis šiaip sau. Skelbia, kas marketingo vadovė, bet visai neskelbia žurnalo autorių. Ir kaip tas blogeris pastebėjo, Samas nėra tas veidas, dėl kurio susidomėčiau nežinomu žurnalu. Dabar, žinoma, pasižvalgysiu, kas ten per produktas.

  2. Jau pavadinimas nurodo kad tai tuščias ir pretenzingas žunalas. Pakaktų IQ, bet dar reikia nurodyti kad miesto. Kaimo IQ jau būtų žemesnis?
    O miestas be IQ irgi ne Žvėrynas?

  3. Retas atvejis, bet šįkart su Trojum beveik vienodai mintiju. Irgi turiu panašią nuojautą.
    Na, reiks prie progos pavartyt kokioj nors Maximoj.

    Na, ta proga bent padžiūgavau , kad GG dar gyvas. 🙂

  4. Bjauriuosi savimi. Kaip dažnai ir betiksliškai piktnaudžiauju žodelyčiu “na”. Fui.
    NA, bet tiek to. Čia tik šiaip pastebėjau. NA, tikėkimės, kad gal kiti ir nepastebi…:)

  5. Linkėjimai visiems – naujai seniems, seniai naujiems. 🙂
    Tas žurnalas ne toks jau snobiškas, kaip galėtų pasirodyti iš pavadinimo. Ir, mano supratimu, sulig kiekvienu numeriu vis gerėjantis. O tai šiais depresijų metais jau savaime daro įspūdį.
    Rašinėju ten kartais, laisvu grafiku. Todėl turiu privilegiją – gaunu nemokamą egzempliorių.

  6. "..mano supratimu, sulig kiekvienu numeriu vis gerėjantis.
    … gaunu nemokamą egzempliorių."
    >>>>
    O ar galima paklaust du klausimus? Abudu tinginiškai nekuklūs. (Nes, po teisybei, galėčiau neklausinėt, o pats pasivargint sužinot..)
    1. O tai kiek numerių jau buvo? Maniau, kad viso labo tik du… Bet, jeigu sakoma "sulig kiekvienu numeriu vis …", tai turbūt, jau daugiau buvo.
    2. O tai kodėl "Elementoriuje" randame tik vieną Tamstos straipsniuką? Kur kiti?? 🙂

    Į abu klausimus atsakymo nereikalauju, jie tik šiaip, malonu buvo gauti linkėjimus, ačiū, užsuk dažniau paplepėt pas mus.

  7. Kadangi šiandien važiavau pro geležinkelio stoties aikštę, kurioje tikrai galima rasti intelektualių kioskų, pardavinėjančių labai plataus asortimento spaudą, priešingai nei mano darbovietės apylinkėse egzistuojantys spaudos kioskai, teikiantys pirmenybę Panelėms ir Šeimininkėms, tai gavau nusipirkti vienintelį egzempliorių to žurnalo. Užrašyta, kad 10-as numeris, gruodis-sausis. Jau senokas, nes šalia pagrindinės temos apie jumorą pasakoja apie prieškalėdinę karšligę, originalais dovanas ir SWEDbanką.
    Bet yra ką paskaityti, kol kas pavartysiu ir raportuosiu 🙂

  8. Raportuoju: paskaitinėjau, atradau įdomių, nežinotų dalykų. Atradau keletą grakščių tekstų, kaip čia neprisiminsi Katkevičiaus “paskaitos” apie tai, kad žurnalo tekstas turi iš esmės skirtis nuo laikraštinio. Daug iliustracijų, o reklamos kol kas nedaug, tai irgi maloniai nuteikia, kaip aš sakau – neprislegia. Panašu,kad tai šiek tiek edukacinis projektas jaunimui, bet tokiam normaliam, mąstančiam ir ieškančiam, o ne išsidirbinėjančiam kaip “Pravdos” auditorija. Gal dėl to žurnalas atrodo paprastas, o ne pretenzingas, kaip įtarinėja Troy, tačiau man tokia forma miela tuo, kad neatstumia atsitiktinių praeivių 🙂

  9. Smagi staigmena – labas labas GG! 🙂
    Geras tekstas, sveika autoironija, šaunu ir malonu skaityti.
    Sėkmės GG! Užeik dar.
    Klausimas: ar ieškoti ir rasti IQ kitame kokiame mieste,kur nors be 5 didžiausių miestų, yra vilties?

  10. Kaip jau viskas kaip ir atsakyta, mikli ta Vilnis kaip visad.
    Dėl buvusių straipsniukų: jų tebuvo vienas, ir tas pats toks kiek atgalia ranka sumestas, tad jo ir nebeminėsime. Ateityje gal bus daugiau, nors į kiekvieną numerį rašyti neprisižadėjau, nenoriu įsikinkyti.
    Apie kitus miestus, VyneTu: va čia tai visai nieko nežinau. Pagal visas esamas tradicijas – bijau, kad vargu.
    Gero ir lengvo persikūnijimo; visos gyvybės formos yra vertingos ir nepakartojamos. 🙂

  11. shiurpe

    pirmuosius žurnalo numerius keliautojai Kinijoje man užrodė. Labai žavėjausi ir džiaugiausi, nes pervertus pasirodė šaunus ir įdomus.. Kai po kelionės grįžusi nusipirkau naują numerį ir perskaičiau nuo.. iki – nusivyliau. Pervadinau žurnalą ‘Kauno IQ’ (prašyčiau neįsižeist). Man žurnalas, bent jau tie pirmieji numeriai, pasirodė toks paviršutiniškas, skirtas auklėti jaunimėlį ir taip lengvai, paprastai papasakoti gana sudėtingus dalykus. Nors užmušk nepamenu apie ką buvo kalba, bet įspūdis liko, kad buvo bandoma populiariai paaiškinti postmodernizmo esmę. T.y. tai, ką žmonės studijuoja metų metus, kam skaito knygas, žurnale sukramtyta ir padėta ant lėkštutės, kad pseudo intelektualus jaunimėlis nepasimestų išgirdęs visokių gudrių žodžių, kaip, antai – fenomenologija.

    Tikiuosi, kad mano įspūdis klaidingas ir žurnalas vis gerėja ir gerėja 🙂 čia tik aš lieku vis bjauresnė bambeklė 😉

  12. Labas Šiurpe,
    kai Kinijoje, toli nuo Lietuvos, tai viskas tiko, visko išsiilgusi buvai 😀
    Žurnalas simpatiškas. Skirtas žingeidžiam jaunimui. Visokiems suintelektualėjusiems individams siūlau: skaitykit savo Pravdą ir Saboliaus knygas. Nagrinėkite Mažeikio ir Donskio įžvalgas. Bet ir leiskite normaliems žmonėms prisiliesti prie tos paslaptingosios damos kultūros bent padalkų 😉

  13. Šiurpė sako smerkiamai: “buvo bandoma populiariai paaiškinti postmodernizmo esmę. T.y. tai, ką žmonės studijuoja metų metus, kam skaito knygas, žurnale sukramtyta ir padėta ant lėkštutės, kad pseudo intelektualus jaunimėlis nepasimestų išgirdęs visokių gudrių žodžių, kaip, antai – fenomenologija. “

    Aš tai sakyčiau- ir gerai, ir puiku, reikalingas ir toks sukramtymas, ir jis gali būti naudingesnis, negu 10 rimtų, sunkiai įskaitomų knygų, kurias išdrįsta atsiverst tik specialistas. Nematau čia nieko šiurpaus. Netgi jei net man tai pasirodys per lengva, pernelyg paviršutiniška.
    Bet dar atsimenu, kad būtent tokie paviršutiniški supaprastinti užsiminimai apie tikrus dalykus sugundo, sukelia susidomėjimą, nuo jų atsiranda noras paknist giliau, susipažint tikriau.
    Puikiai atsimenu, kad Šepečio knyga “Modernizmo metmenys” buvo gan paviršutiniška. Bet, jeigu tuo laiku nebūčiau jos perskaitęs- ir šiandien negalėčiau “aiškint” Miniui apie “bauhauzą”. 🙂
    O kodėl mes tada taip vertinom “Nemuną” ir rusišką žurnaliuką “Rovestnik”? Juose būdavo labai mažai tikros informacijos, tik trupinėliai, tik užuominos. Ir vis tiek.
    Pasakysite- dabar kiti laikai, informacija neribojama, be cenzūros. Taip, ji neribojama. Bet žmonių sąmonė neribojamai užkasama popsiniu šlamštu. Vertinga yra bent retkarčiais, bent kai ką pamėginti sudomint ir truputį vertingesniais dalykais.

    P.S. Varčiau tik vieną žurnaliuką, todėl neturiu tikros nuomonės apie “IQ”. Šie samprotavimai daugiau apie norus ir įsivaizdavimą, negu apie faktišką vaizdą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s