Tautvydas Kontrimavičius

Buvau apkaltintas. Apkaltintas tuo, kad nepasivarginau pasistengt įsidėmėt autoriaus pavardės, nepasidomiu žmogumi, o sakau “tas“. Buvo prikišta, kad tai, atseit, yra nemandagu.

“Džentelmenas tikrai nesakytų apie straipsnio autorių “tas pamokslininkas“, o sakytų gerb. arba p. Kontrimavičius“.

Susidomėjau, nutariau užpildyti žinių spragą.


Citata:
…Nuo 1985 m. T. Kontrimavičius gyvena ir dirba Anykščiuose.

1985-1991 m. jis dirbo Anykščių rajono laikraščio “Kolektyvinis darbas“ (nuo 1990 m. – “Anykšta“) redakcijoje. 1985-1987 m. jis buvo korespondentas, 1987-1989 m. – atsakingasis sekretorius, 1990-1991 m. – redaktorius. Vadovaudamas šio laikraščio redakcijai, pakeitė leidinio pavadinimą į “Anykšta“.

1992-1993 m. T. Kontrimavičius buvo kuriamo naujo regioninio laikraščio “Aukštaitijos rytas“ (vėliau – “Panevėžio rytas“) korespondentas Anykščiuose.

Nuo 1993 m. iki šiol jis yra dienraščio “Lietuvos rytas“ korespondentas. 1993-1995 m. jis dirbo korespondentu Anykščiuose, nuo 1995 m. iki šiol yra korespondentas Utenos apskrityje. 1994 m. jis įrengė ir atidarė pirmąjį Anykščiuose šalies dienraščio biurą su spaudos platinimo tarnyba.

Nuo 1993 m. T. Kontrimavičius taip pat yra individualios įmonės firmos “Prevencija“ (antspaudų gamyba, paslaugos verslui) savininkas. …. ..

(visa kita- čia: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=187 )

Sąrašas straipsnių, rašytų “Lietryčiui“, manęs nesudomino. Kriminalinės žinutės, provincijos žinutės.
(Anykščiai nusprendė nestabdyti statybų.
Liga pakirto medikus.
Skyrė sau mirties bausmę.
Gyvenimą nuo mirties skyrė trys sekundės.
Prekybininkai traukiasi iš provincijos.
Ugnis šėlo vidury tvenkinio.
…… ir pan.)

Sąrašas straipsnių, skelbtų lrt.lt
ir “bernardinuose“ žiūrisi kur kas įdomiau.
Tarp jų galima rasti visai neblogų pamoksliukų. Perskaičiau keletą.
Pasaulis be moterų… ir be vyrų,
Dresuotas gyvūnas nebesikandžioja,
Nera nieko blogo

(Šiuos išskyriau ne todėl, kad juos laikau labiau už kitus vertais dėmesio. Tik pasisakau, ką jau perskaičiau. Kitų tiesiog dar nebuvau atsivertęs, kitus gal dar teks patyrinėt.)

Citata:
…Žodžiai „nužudyti“ ar „užmušti“ kaip žinia apie fizinį gyvybės atėmimą jau nebėra išskirtinis signalas, kuris išgirstas paskatintų suglumti ar susimąstyti. Jie yra kasdieniški net ir pradinukų pasakojimuose apie tai, ką jie patyrė žaisdami, kol pasiekė kažkokią pergalę.

Mirties faktas pastaruoju metu eksploatuojamas ne tiktai kine ar kasdienybę liudijančioje žiniasklaidoje. Jis atėjęs į visas meno rūšis tarsi būtinybė, be kurios lyg ir nebėra kuo sudominti žmogų. Tai, kad mirtis kažkam sukėlė skausmą ir praradimus, kad ji yra išskirtinė problema, dažnai lieka anapus temos ribų, nes svarbesnis kitas požiūris – kaip ir kodėl pavyko kažkam atimti gyvybę.

Nuo mažens man vis būdavo keista žaisti karą. Žaidimo tikslas – įtikinti, kad „aš tave užmušiau“ – man atrodydavo kažkoks nerealus ir neturintis nieko bendra su tais vaizdais, kurie būdavo įprasti kaime, jei kas nors kaimynystėje iš tiesų mirdavo. …. ..

Vis dažniau išgirstu rimtų specialistų samprotavimus apie tai, kad žaidimų ar tariamos tikrovės aplinkoje galima iškrauti savo emocijas. Taip, esą, netgi būtina leisti išsiveržti savo tamsiajai pusei, kad paskui būtų ramiau gyventi tikrovėje, lyg nuvargus po mūšio.

Man sunku patikėti, kad vaikas, įpratęs pyškinti iš savo žaislinio pistoleto į savo dėdes ir tetas, tąkart sukeldamas tik jų juoką, vėliau neišdrįstų pakelti tikro ginklo. Jis lygiai taip pat nutaikys mirties nešėją į kitą žmogų, jei atsidurs tam palankioje emocinėje situacijoje – tiesiog įgimti stabdžiai bus per silpni ką nors pakeisti.

………

Pamenu, buvo laikas, kai apie keistai besielgiantį, sunkiau prognozuojamo charakterio jauną žmogų jam už nugaros tyliai sakydavo: „Ko gi norėti, jis iš Afganistano sugrįžo“.

Ar nebus taip kalbama apie tuos, kurie užaugs kovinių kompiuterinių žaidimų ir veiksmo filmų apsuptyje?

…….

Jei imtume žvalgytis į praeitį, tai žmogaus gyvybė niekada nebuvo laikoma ypatinga vertybe. Prisiminkime tuos neretai idealizuojamus riterius, kuriems net asmeninė garbė, įvaizdis kitų akyse buvo svarbiau už savo ar bet kieno kito gyvybę.

Suvokimas, kad nieko brangiau už gyvybę nėra, vis dar yra toks žalias ir šviežias, kad jį kaipmat išklibina net ir paprasčiausias vaikiškas pistoletas iš spalvotos plastmasės ar neva teigiamo herojaus idealas, nužiūrėtas koviniame veikslo filme.

……..

Kai prisimenamos lietuvių liaudies dainos „nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“ ir jomis akcentuojamas patriotiškumas, man jis labiau pakvimpa sovietiniu militarizmu nei nuoširdžiu noru išugdyti Tėvynės gynėją. Tas, kas prievarta mokomas kariauti, kartu su įgūdžiais įgyja ir norą juos realizuoti, parodyti, ko išmoko.

……………….

Šalia tokių minčių lyg nejučiom iškyla prieš akis ta maža balta katytė, kuri pasiaukojo, kad Jono Biliūno apsakymo herojus sulaužytų savo lanką. Tiesa, šitam simboliui, ugdančiam taikumo ir pagarbos gyvybei jausmus, jau daugiau nei šimtas metų.

O dabar pamėginkime pasikapstyti savo atmintyje – ar daug ten pavyks atrasti tokių simbolių, kurie šitaip priblokštų taikia įtaigos jėga ir atsvertų visą plejadą tariamų didvyrių, užmušusių, nužudžiusių ar kitaip sunaikinusių kitus, kad savo stiprybę įrodytų?

Anykštėnas. Ko norėt iš Anykštėnų, jie visada buvo tokie. Sentimentalūs, nenorintys kariaut.
Pamokslininkai. 🙂

Reklama

2 komentarai apie “Tautvydas Kontrimavičius

  1. Nesitikėjau, kad Lietuvos ryto samdiniai dar moka ir protingai pašnekėti. Aišku, kitose vietose.

  2. Aš pažįstu samdinių, dirbančių kitose irgi gana nesimpatiškose vietose. Ir ką gi: žmonės, kaip žmonės. Be ragų, be kanopų. Visai normalūs , kai kurie netgi labai padorūs atrodo.

    Nevardinsiu visų nesimpatiškų darbo vietų, paminėsiu tik kelias:
    “Maxima LT“;
    “LEO LT“;
    Ministrų Kabinetas;
    Mums Nepatinkačios Ministerijos;
    VEKS;
    Visi bankai;
    Policija ir teismai;
    Poliklinikos;
    …….
    ir t.t. Sąrašą galit pildyti toliau kiekvienas pagal savo pageidavimus. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s