apžvalgėlė

Atrodo, ir aš jau užsikrėčiau populiariąja “blogoramų rašymo“ liga. Žiūrėjau su pašaipa į tokius tipus, kurie ne tiek patys rašo, kiek “apžvalgas“ daro. Vis stebėdavaus sau, kuo kokio nors neziniuko apžvalgos skaitosi tokios jau vertingos, kodėl jos populiarios. Atrodytų- koks čia įdomumas skaityti apie tai, ką ten kas kažkur perskaitė. Užuot pačiam pagal savo skonį panaršius po internetą. 🙂
Turbūt, čia suveikia normalus žmogiškas smalsumas. “Na, pažiūrėkim, ką gi ten tas tipas galėjo rasti“. Ir kaimiškas paprotys labiau tikėti “neoficialiąja informacija“, agentūros “o-girdėjau-viena-bobutė-sakė“ informacija.
Turbūt, taip ir yra. Ir man pačiam patinka perskaityti, pvz., tokio VyneTu apžvalgą, ypač, jei joje būnu ir aš kaip nors paminėtas.

Tai va, irgi pamėginsiu mestelt apžvalgėlę. Pirmam kartui- labai mažytę.
Joje bus paminėti tik du blogai.
(Jeigu pakeliui bus vėl kiek užkliūta už vieno tokio, kuris šiandien visai nenusipelno būti mano apžvelginėjamas, tai tik todėl, kad šiuo atveju buvo sunku išvengt visai neužkliuvus).

Taigi, nesakau nieko apie aną, bet jis truputį kaltas, nes pagal jo nuorodą “man patiko“ nuėjau paveizėt: o kas gi jau taip patiko, gal ir man patiks?
Nei man labai patiko, nei nepatiko, bet perskaičiau straipsnelį, ir netgi dar su didesniu įdomumu pasinagrinėjau ir ten nurodytą lentelę, kurią siūlau ir jums pažiūrėt. Galima pasijuokti, žinoma, iš apklausų aplamai. Nesunku įsivaizduoti save, ir pasiklaust savęs: “o kaip aš atsakinėčiau į tokius klausimus ir kiek tas mano atsakymas teisingai atspindėtų tikrovę?“ Nėra abejonės, kad pasistengčiau nupasakot apie savo pomėgius gražiau, negu yra.
(Beje, nukrypstant nuo temos: ar matėte D. Grybauskaitės atsakymus į klausimą dėl knygų skaitymo? Jeigu visi atsakinėtų taip nuoširdžiai- apklausos gal ir turėtų vertę.)

Paskui truputį geriau supratau, kuo blogas “Ligi Dangaus“ taip anam patiko. Manau, kad aš irgi turėčiau daugiau šansų patikt, jei mokėčiau rašyti taip gražiai. Ir nė kiek nesišaipau. Man irgi patiktų, jei nuoširdžiai. 🙂

Dar vienas blogas, kurį noriu paminėti šioje apžvalgėlėje, vadinasi kukliai- “Lituanica“. Man asmeniškai jis neįdomus. Ne, reiktų sakyt kitaip: įdomus jis man tuo, kad pamatau, jog yra ir tokių blogerių. Kurie atlieka svarbų naudingą patriotišką uždavinį. Ar tas žmogus atlieka savo pareigas, dirbdamas darbą, o gal tik grynai toks jo pasišventimas ir hobis- nesiimu spėlioti.

Reklama

15 komentarų apie “apžvalgėlė

  1. Man toks atviras žavėjimasis tikrai nepatiktų. Jei kas pradeda mane girti, visad tokiais atvejais įtariu, kad taip šnekantis žmogus yra arba sukčius, arba nepilnavertis. Tiesiog mėgstu bendrauti su stovinčiais, o ne su gulinčiais po kojomis 🙂
    O šiaip peržiūrėjau tą straipsnelį ir nustebau dėl šios temos suaktualinimo. Visų pirma tikrai tie duomenys jau buvo kažkuriame portale pristatyti jau gal prieš pusmetį. Tada dar, atsimenu, pagalvojau, kad visai įtikėtini tokie apklausų rezultatai, nes daug žmonių didžiausia laimė ir džiaugsmas yra žiūrėti pageidavimų koncertą. Ne tik akis paganyti į labai žinomus publikos numylėtinius, bet ir išgirsti, kas ką sveikina, gal kokį pažįstamą. Sveikas kaimiško bendravimo ilgesys. Visa tai turi geriausią galimybę pasireikšti per “entertainment“ pomėgius. Austrai, vengrai, maltiečiai, lenkai, slovakai – kokie jie į mus panašūs, kaimiškų vietovių gyventojai. Tik airiai ir portugalai, būdami išties labiausiai lygintini su mumis, bet jau persimetė prie sporto. Nieko, tai pas mus dar ateityje 🙂

  2. “nustebau dėl šios temos suaktualinimo. Visų pirma tikrai tie duomenys jau buvo kažkuriame portale …“

    Vaje. Juk tai tik blog’ietė rašo savo blogą. Ji turi teisę susigalvojusi staiga pašnekėti ir apie dar senesnius dalykus, gal irgi kam nors jau labai žinomus ir atsibodusius. Ginu ją, nes ir pats toks esu. Susigalvoju kartais paplepėti apie ką nors tokio, kas kitiems neįdomu ir visai ne naujiena. Nieko tame baisaus nėra, mes juk rašome tik “savo dienoraščius“, o ne kokį laikraštį.

    Beje, tą lentelę aš apžiūrėjau beveik atidžiai. Nenustebino, kad “labiausiai domisi kultūra“ (anot jų pačių tvirtinimo“ prancūzai. Taip ir tikėjausi. Bet nustebino, kad latviai šioje grafoje irgi taip smarkiai giriasi. Ir kur jau pas juos toks didis kultūringumas ėmėsi, kažin.

    O jeigu Tu drįsti įtarinėti, kad aš Tau nurodau apžvalgėlėje sukčiaujančius blogus- gali eiti paskaitinėti “ne sukčius“. Gali pasidomėti, kaip informaciją ir pletkus apie mūsų būsimąją prezidentę pateikia Maskvos saugumiečiai. Tas mūsų politkomentatorių mylimiausiasis Regnum.

    “Ещё один президент Литвы будет воспитанником ЦК КПСС“

    Informacija pateikiama operatyviai ir išsamiai. Nieko neprasigalvojant, atseit. Visi pletkai iš lietuviškų šaltinių. BNS, delfi, “Veidas“, alfa, ELTA ir pan. Jokio sukčiavimo- tik akcentų sudėliojimo miklumas. (Lovkost’ ruk i nikakogo mošenničestva)

  3. Toks ratas ir gaunasi: vieni parankioja “žalios medžiagos“, kiti ją “apdoroja“, po to pirmieji jau ją naudoja kaip pirminį šaltinį 🙂
    Gerai, kad paaiškinai dėl to panelės blogo. Aš kažkaip pagalvojau, kad čia studentė ir renkasi medžiagą savo kursiniam darbui. Suklydau, vadinasi.
    O dėl latvių kultūros nenustebau. Jau vieną kartą minėjau, kad stebina mane jų dienraščiuose esantys labai stiprūs kultūros puslapiai. Išlaikyti autoriai, moka gerai pakritikuoti, lyg ir nesimato nupirktų anonsinių recenzijų. Kadangi dienraščiuose, tai ta medžiaga pateikiama labai plačiam skaitytojui ratui, taip ugdomas skaitytojų susidomėjimas kultūra. Gal tos kultūros ir skirtingų lygių, bet juk čia klausia, kas žmogui įdomu. Tikiu, kad jiems įdomu. Bent buvo. Iki šių metų krizės. Dabar gal politika ima viršų…

  4. “…dėl latvių kultūros nenustebau. Jau vieną kartą minėjau, kad stebina mane jų dienraščiuose esantys labai stiprūs kultūros puslapiai. “

    Truputį abejodamas (tipo: “o iš kur jau ji taip žino? nejaugi skaito latviškus laikraščius?“), norėjau Tave “pagaut“. Nuėjau patikrint į tinklapį diena.lv. (Kadangi kitų latviškų dienraščių ir nežinau). Hm. Pagauti nelabai pavyko. Daug skaityti latviškai nemokėdamas, iškart užkliuvau už straipsniuko apie mūsų LONBT “Silfidę“. Tikrai nelabai įsivaizduoju, kad kokiam nors lietuviškam laikraštyje būtų taip operatyviai nušviečiamos Rygos teatrų naujienos…
    Ir nesvarbu, kad straipsnis pagrinde pasakoja ne apie patį mūsų teatro spektaklį, o apie tą daną J.Kobborgą, kuris čia režisavo šokius. Netgi atvirkščiai. Tai atrodo tikrai įdomesnė informacija, negu sakinukas “J.Kobborgas daug dėmesio skyrė spektaklio plastinei atmosferai,..“, kurį tesugebėjo išspaust gerb. H. Šabasevičius.

    http://www.diena.lv/lat/izklaide/kd/vienkarsiba-ir-sarezgita

  5. Vajė. Kol aš po latviškus laikraščius klaidžiojau, čia, Lietuvoje, pasirodo, visiška tragedija gaunasi: toks ministras R.J. Dagys akiplėšiškai užsisakė “gliamūrinį“ straipsnį (apie save ir kokia gera jo ministerija) ne ten, kur reikia. Ne tame dienraštyje. Siaubas, ką daro tie kubiloidai. Visai jau.
    Vienos didelės žinių agentūros vadas jau davė žinią, ką apie tai galvoja. Dabar lauksime, ką rytoj parašys Rujojimo Specialistas laikraštyje, kuris buvo nuskriaustas.

  6. Nuėjau, pažiūrėjau ir ten man priminė tą keistą latvišką žodį “māksla“, kuris reiškia ne mokslą, o meną. Atsimenu, labai stebėjausi kažkada. 🙂
    Irgi savotiškas meno statuso išaukštinimas 🙂

  7. Ar turi Fanta mintyje apie šį atsakymą?

    “—-Mėgstamiausi muzikiniai kūriniai klasikiniai, Bethovenas, Mocartas, Paganinis, Verdis. O mėgstamiausios knygos tai tos, kurias skaičiau jaunystėje – Hemingvėjaus “Senis ir jūra“, Egziuperi “Mažasis princas“, Tolstojaus “Karas ir taika“, o paskutinė skaityta knyga Obamos kalbos “The change we believe in“.—-“

  8. A… taip. Tą patį, turbūt. Tada nepastebėjau, kad buvo klausta ir apie muziką, “užkliuvo“ tik knygos.
    Iš atsakymo matosi, kad žmogus tolimas nuo grožinės literatūros, knygomis dabar savo laiko negaišina. Kažką perskaitė jaunystėje- užtenka. (Ir tai dar nežinia… Ar daug pažįstate žmonių, kurie gali tvirtinti perskaitę visą “Karą ir taiką“?)
    Normalu, anaiptol nemanau, kad tai rodo kokį nors nekultūringumą. Tokių žmonių yra dauguma ir, turbūt, netgi turi būti dauguma.
    Ir pasakyt į tai noriu tik tiek, kad žaviuosi tuo, kad ji šiuo atveju ir neapsimetinėja tuo, kuo nėra (lyriška “knygų mylėtoja“, arba, neduok Dieve- kokios nors filosofijos žinove).

  9. Nori tikėk, nori ne Fanta, tie patys klausimai kilo! Nusikopijavau atsakymą darbe ir parsisiunčiau į namų e-mailą. Maniau atskirą temą-mįslę užvesti, tačiau kol dvejojau, aplenkei ir ačiū Tau už tai. 🙂

    Perskaityta iki galo Karas ir taika, mano manymu, reiškia didelį užsispyrimą, tikslo siekimą. Užsiminėjimas sportu, juodas karate diržas, tai tik patvirtina.
    Gal sutikčiau, kad geriausiai prisimenu vaikystėje arba jaunystėje perskaitytas knygas.

    Bet Obamos paminėjimas, čia jau PR šūvis. Nors gal ir skaitė, matyt, koks vienas lyderiavimu užsikrėtęs padovanojo…

  10. Jei jau būsimiems rinkėjams perskaityta knyga “Karas ir taika“ reiškia didelį užsispyrimą ir tikslo siekimą, tai rinkit į prezidentus bibliotekininkes ir redaktores.

    Suprantu, kad žmogui, kuris jau metus kamuojasi su ta pačia knyga, “Karas ir taika“ atrodo neįveikiami, bet galėčiau paaiškinti, kad labiausiai tingu skaityti visokius moteriškus niekus, pvz. Wasmo knygas apie mergaičių likimus. “Karą ir taiką“ skaityti labai įdomu, ir ne tik kautynių scenas ar apie Pjero bendravimą su masonais, bet yra ir medžioklės scenų ar gerų rusiškų išgertuvių. Blogai, kai vyrai apie literatūrą susidaro įspūdį iš moteriškos lektūros.

  11. Čia Vilnis taip mus, atseit, turbūt, įžeidinėja. 🙂
    Nu i tegu.
    Grybauskaitė, beje, ir netvirtino PERskaičiusi Karą ir taiką. Pasakymas skambėjo “skaičiau“.
    Aš, pvz., apie save tikrai žinau, kad skaičiau. Ir ne vieną kartą. Buvo ta knyga namie, todėl įvairiais vaikystės ir jaunystės periodais vis ją paskaitydavau. Ne iš eilės, o tais periodais man tinkamesnius gabalus: pradžioje- vien “apie karą“; vėliau- “apie taiką“. Gal paskui būčiau netgi ir iki filosofinių samprotavimų priėjęs, bet išvažiavau iš namų, o ir “Karas ir taika“ paskui išvažiavo į kitą pusę, dar toliau nuo manęs. O tai ne ta knyga, kurią galima paimti iš bibliotekos ir PERskaityti nuo-iki. Tai knyga, kuri turi tūnoti lentynoje šalia, ranka pasiekiama; knyga “paskaitymui, kai nėra ką skaityti“.
    Taigi. Visos šios mano litanijos pagrindinė mintis yra tokia: aš nežinau, ar PERskaičiau “Karą ir taiką“, ar tik skaičiau. Gali būti, kad, tokiu būdu skaitydamas, perskaičiau viską. Gali būti, kad kurie nors gabalai taip ir liko neperskaityti. Nesvarbu. Tvirtai galiu sakyti, kad žinau beveik viską, ką priklauso žinoti apie tą knygą. Aš ją SKAIČIAU.

  12. Fanta, labai gerai parasei apie “kara ir taika“ mano patyrimas yra lygiai toks pats. Taciau mano zmona sia knyga perskaite kelis kartus. Rinkime ja prezidente 🙂 Mes ta knyga net nusipirke turime lentynoje originalo kalba, bet taip atribojame savo vaikus nuo sios knygos.

  13. Čia Fanta, manding, Vilnis šįkart daugiau man skyrė garbės.
    Nesijaučiu blogai, kad dykai gavau Wassmo, kurios irgi, jau bus kokie geri trys mėnesiai, neperskaičiau.
    Visa kita kažkodėl priėmiau jautriau, nors suvokiu kaip tai kvaila. Kaip ir kvaila tai, ką parašiau ten. Vilnie taikliai ir geru stiliumi! Ačiū.
    Reikia daugiau skaityti, nei rašyti. Senai sau tą sakau. 🙂
    Tada nekiltų dažnų nesusipratimų, ką aš rašydamas norėjau pasakyti, bet taip ir nesugebėjau.
    Taigi mėnulijoje negrįšiu prie temos, bet pasakysiu čia. Vienas rašymas. Kalbėjau apie savo komentarus po tema “Galų gale atsirado vienas žmogus“.
    Tiek šiam kartui. )

  14. Mielas Fanta, ačiū labai už nuorodą į Lituanica puslapį. Labai džiugu buvo pamatyti ten tiek daug BNS produkcijos. Šiek tiek, žinoma, nustebau, kodėl BNS tekstų perspausdinimas neturint tam teisės, yra vadinamas blog’u, bet čia jau bandysime su pačiu autoriumi tai išsiaiškinti.

    Dar kartą ačiū už nuorodą.

    Ir, žinoma, ačiū už mano asmeniui skirtą dėmesį. Jaučiuosi pagerbtas ir pamalonintas.

    Su geriausiais linkėjimais,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s