citatos be konteksto, vol.3

Ekonominės krizės vyksmo teorija namų šeimininkėms, arba kodėl Nausėda nenusipelnė būti mūsų prezidentu.

citata iš delfio.lt anoniminių komentarų. Kadangi komentaras anonimiškas, nematau problemos jį kopijuot; kadangi tai nėra koks nors bjaurus šmeižtas ar apkalbėjimas, o tiesiog pusiau humoristinis paplepėjimas- nematau nusikaltimo tai platinti.

Kaip mes prasiskolinome
Mano atlikto empirinio tyrimo duomenimis, svarbiausias veiksnys, skatinantis tautiečių vartojimą ir tai, ką analitikai vadina investicijomis į nekilnojamąjį turtą, yra pavydas (atkreipkime dėmesį į žodį „investicija“ – vargu, ar mes apskritai suprantame, kas tai yra).
Kaimynė atėjo pas kaimynę ir papasakojo, kaip jos vaikai „nusipirko“ butus. Pirmos kaimynės vaikai gavo smegenų plovimo dozę ir irgi „nusipirko“ butus. Kaimynių statusas išsilygino, nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo, visi bankai ir „hanneriai“ apsidžiaugė, BVP tipo išaugo, vyriausybė paplojo sau, kaimynių vaikai prisigimdė vaikų, karas keliuose toliau klestėjo (čia ne į temą).
Tas pats pavydas paskatino kaimynę nuvažiuoti į išsimokėtinai pirktą kelionę, pasidaryti remontą ir, šoktelėjus infliacijai, paimti vartojamąją paskolą, kad galėtų padengti kitas paskolas ir nusipirkti pavalgyti. Aišku, visus kitus savo „turtus“ tautiečiai irgi nusipirko už pinigus, pasiskolintus iš „Nausėdų“ bankų.
Kodėl reiškiasi Nausėda, Rudzkis ir kiti
Pasirodė „pletkos“, kad Nausėda yra garbėtroška ir nori tapti prezidentu. Vėl tas pats lietuviškas pavydas mus klaidina. Jau pradėjome jam pavydėti, nors jokiu prezidentu jis netaps. Atminkime, kad Nausėda, Rudzkis ir kiti analitikai pirmiausia dirba bankams, o ne Lietuvai ir ne prasiskolinusiems piliečiams. Jie kalba taip, kaip naudingiau jų atstovaujamiems bankams.
Jūs jais tikite ir jie žino, kad jūs tikite, nes jie žino, kas yra expectations theory. Kalbėdami, jie sukuria tam tikrus lūkesčius, kuriuos mes patys įgyvendiname. Tai yra, jei Nausėda sako šiandien, kad infliacija augs, mes patys ją ir realizuosime – pakelsime kainas, pavartosime (nes augant kainoms, reikia vartoti) ir t.t.
Nausėda, Rudzkis ir kiti reiškiasi ir kuria „gaivinimo planus“ tik tam, kad po pusmečio kito galėtų pareikšti Lietuvos žmonėms: „mes gi juk sakėme taip daryti, jie nepadarė, kalta vyriausybė, mes – geri“. Blogiausia (o jiems geriausia), kad mes – žmonės – nė velnio nesuprantame, apie ką jie kalba, o mūsų vyriausybė – dar mažiau. Mes tik atsiminsime, kad „jie juk sakė“ (kažką), todėl buvo geri. Nors iš tikrųjų patys mus į visą šitą bedugnę įstūmė su savo analizėmis bei bankų, kuriuose dirba, politika.
Ateities vizija
Noriu nuraminti visus Lietuvos žmones. Mano kolegos analitikai gali piešti įvairias vizijas, tačiau aš atskleisiu jums tiksliausią ateities prognozę. Imkite mane ir skaitykite.
Greitai įsiskolinimų našta privers žmones išeiti į gatves, prie Seimo, Prezidentūros ir kitų švarių sostinės vietų. Kaltinti savęs mes nemokame, todėl neprisipažinsime, kad patys nepaskaičiavome, jog išsimokėti nesugebėsime. Kaltinti bankų mes irgi negalėsime, nes mes nelabai suprantame, ką jie apskritai daro (duoda pinigus, tai ir imam). Vis dar neatsikratę sovietinio mentaliteto, mes apkaltinsime valdžią, kad neturime, už ką pavalgyti, nors iš tikrųjų patys esame kalti, kad prisiskolinome kaip amerikiečiai. Valdžia, su visais jai būdingais proto pajėgumais, nesuprasdama, kaip tai įvyko, prisiims atsakomybę.
Pirmiausia, Vyriausybė padengs gausių ir jaunų šeimų įsiskolinimus. Vėliau – vienišų motinų. Vėliau – socialiai remtini ir darbo netekę gaus pinigų, kad padengtų savo įsiskolinimus. Ir taip toliau. Tokiu būdu valdžia mums visiems nupirks butus.
Na, ne visiems. Tie, kurie buvo protingi ir neprasiskolino, turės sumokėti už savo klaidas. Bus įvesti progresiniai mokesčiai. Daugiau uždirbantys bei vis dar darbą turintys mokės mokesčius, kuriuos surinkusi vyriausybė išdalins tiems, kuriems labiausiai reikia – prisiskolinusiems, piketuojantiems žmonėms, kuriuos „kažkas, kažkaip, kažkada apkvailino“. Kalti bus visi. Tik ne bankai (nes jie juk sakė, kad reikia gelbėtis), tik ne nekilnojomojo turto kompanijos (nes jie juk sakė, ką reikia daryti), tik ne patys kvaili skolininkai (nes jie yra bejėgiai prieš korporatyvinius liūtus).
Protingu būti neapsimoka. Jei tu, drauge, prieš kelerius metus supratai, kur link mes žygiuojame ir neprasiskolinai, tau Vyriausybė padėkos už nuovokumą, paims tavo pinigus ir išdalins kvailiams. Jei darbo neprarasi, padengsi savo kaimynių ir kaimynų keliones, butus, automobilius ir visą kitą vartojimą. Ir jei manimi netiki, drauge, pagalvok, kam tos kalbos apie asmeninio bankroto įstatymą ir panašios nesąmonės. Tai tik pradžia. Bus linksmiau.
Todėl jei tavo asmeniniame balanse šiuo metu yra nedaug įsipareigojimų, pasistenk juos padidinti. Skolinkis. Mūsų ekskomunistai bėdoje tavęs nepaliks.

Vytautas Vilhelmas Šapiro
2008 birželio mėn. 16 d.

Reklama

2 komentarai apie “citatos be konteksto, vol.3

  1. Ir aš taip manau.
    Tai yra, kad padariau klaidą, kam neprisiskolinau ir neprisipirkau daug mašinų, garažų, televizorių ir tortų.
    Kažkada lryte buvo širdį gniaužianti istorija: viena dama paėmė paskolą, nes reikėjo eiti į svočias. Pabaliavojo kaip reikiant, gėdos neapturėjo. O kad paskui dejuoja per visus žiniasklaidos kanalus, jog valdžia taip nuskurdino, kad reikia grąžinti paskolą, o nėra iš ko, tai ne gėda. Tai valdžiai gėda, kad leidžia bankams taip žmones apiplėšinėti (čia toks pamokymas iš lryto).

  2. Nenoriu atrodyti, kaip tos bobutes (nemaisyti su moterimis) susirinkusios prie parduotuves, bet vis tiek pasakysiu – taip taip taip, as irgi taip galvoju.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s