Apie Norviliškių pilies lobį

Iš to paties žurnalo “Kariūnas”:

Šių apylinkių žmonės kalba,https://i1.wp.com/ejournal.emokykla.lt/muziejus7/media/norviliskiu%20pilis.jpg
kad dabartinius rūmus seno dvaro
vietoje XVI a. pastatė turtingas
Rytprūsių riteris iš Marienburgo
Vaitiekus Šorcas, kuris
įsimylėjo vietos gražuolę grafaitę
Daratą Zienovičiūtę. Dėl jos
Vaitiekus net pasiliko LDK.
Šorcai – metraščiuose minimos
istorinės asmenybės. Yra
net išlikęs Daratos Zienovičiūtės
(Šorcienės) portretas. Žinoma,
kad Šorcai seną dvarą pirko
bendromis lėšomis ir pastatė jo
vietoje renesansinę svajonių pilį,
kažkuo primenančią Italijos pilis.
Norviliškėse Šorcas ketino
įrengti gynybinį palivarką, tačiau
nespėjo, nes 1608 m. žuvo
kare. Todėl 1617 m. Darata dalį
rūmų fundaciniu aktu užrašė
Vilniaus pranciškonams. Kad
pranciškonai turėtų iš ko gyventi,
kartu su palivarku buvo
užrašyti gyvenamieji ir ūkiniai
pastatai, javai, galvijai, sodybos
ir daržai, miškai, pievos ir
kitos naudmenos. Norviliškėse
įsikūrę pranciškonai 1622 m.
šalia rūmų pastatė Šv. Pranciškaus
bažnyčią, kurioje kiekvieną
savaitę aukodavo mišias už
vienuolyno fundatorius Šorcus.
XVIII a. pradžioje bažnyčia sudegė,
dėl to vienuolyno lėšomis
buvo pastatyta nauja.
Pranciškonai Norviliškėse
gyveno iki 1832 m. Po sukilimo,
kai buvo uždaromos lietuviškos
bažnyčios ir vienuolynai, pranciškonai
rūmus turėjo palikti.
Jie išvyko į Naugarduko pran- Norviliškių bažnyčia
ciškonų vienuolyną. Rūmai
pateko caro žinion, juose buvo
įkurtos kareivinės. Sovietiniais
metais rūmuose veikė Žemės
ūkio mokyklos mergaičių bendrabutis.
Pranciškonų bažnyčia buvo
išardyta, o jos mediniai rąstai panaudoti
Alšėnų cerkvės Baltarusijoje
statybai. 1919 m. vienuolyną
ir kareivinių pastatą užėmė Surviliškių
parapijos gyventojai, pageidaujantys
atkurti Norviliškių
bažnyčią. Po trejų metų ji buvo
pradėta statyti (baigta 1928 m.).
Beje, 1933 m. bažnyčios inventoriuje,
sudarytame keičiantis
klebonams, buvo nurodyta,
kad uždarant vienuolyną „mažieji
broliai“ užkasė į žemę katilą
su 18 000 auksinų netoli bažnyčios
ir vienuolyno. Deja, daugiau
jokių žinių apie lobį nerasta. Iki
šiol nerastas ir legendinis tunelis
iš Norviliškių į Alšėnus, kuris,
vietos gyventojų įsitikinimu, tikrai
egzistuoja. Restauratoriams
pavyko rasti tik tunelį, kuris
veda iš pilies į varpinę.
Norviliškių bažnyčia, pastatyta
praėjusio amžiaus pradžioje,
kaip ir pilis, stovi prigludusi
prie valstybinės Lietuvos ir Baltarusijos
sienos. Sekmadieniais
bažnyčioje renkasi ne tik Dieveniškių
regioninio parko gyventojai.
Prašydami Dievo malonės
anapus sienos meldžiasi ir Baltarusijoje
gyvenantys lietuviai. Todėl
po mišių aukos kunigas skuba
prie Europos Sąjungos sienos
palaiminti tų, kurių protėviai
ilsisi kapinaitėse prie bažnyčios,
o giminaičiai gyvena Lietuvos
teritorijoje.
Sėkmingai įsisavinus Europos
Sąjungos lėšas, Norviliškių
pilis šiandien prikelta naujam
gyvenimui. Nuo šiol joje Dieveniškių
lietuvių svetingumą ir
Renesanso epochos dvasią turėtų
pajusti kiekvienas rūmų svečias:
studentas, konferencijų dalyvis
ar užsienio šalies turistas.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s