Karaimai

(iš žurnalo “KARIŪNAS“ 2008 m. Nr. 4 (99)

Karaimai (karajlar) – nedidelė
Europos tauta, gyvenanti
Ukrainoje (daugiausia Kryme),
Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijos
Federacijoje. Karaimų religinė
etninė bendrija susikūrė bendro
tikėjimo pagrindu. Jų išpažįstama
religija – karaizmas –
susiformavo VIII a. dabartinio
Irako teritorijoje. Šio tikėjimo
pradininku laikomas Ananas
iš Basros. Todėl iš pradžių šios
religijos išpažinėjai buvo vadinami
ananitais. Vėliau religijos
centras iš Bagdado persikėlė
į Jeruzalę ir Konstantinopolį.
Iš čia šis tikėjimas plito toliau
į šiaurę, pasiekė Juodosios jūros
šiaurinę pakrantę, Šiaurės
Kaukazą ir Volgos žemupį, kur
VII–X a. gyvavo Chazarų kaganatas.
Šioje valstybėje buvo
suvienytos senųjų tiurkų (kipčiakų,
chazarų, kumanų) gentys.
Dalis kaganato gyventojų
priėmė naująjį tikėjimą. Žlugus
Chazarų kaganatui, daugiausia
šio tikėjimo šalininkų apsigyveno
Kryme, jų kultūrinio ir
religinio gyvenimo centru tapo
Krymo miestas Eupatorija
Nuo IX a. ananitai pradėti
vadinti karaimais. Šis pavadinimas
kilo nuo arabiško žodžio
„kara“, kuris reiškia „skaityti“.
Šio tikėjimo išpažinėjui reikšmingiausias
dalykas – Šventojo
Rašto, Senojo Testamento, be
jokių papildymų ir komentarų
skaitymas. Senasis Testamentas
ir jame esantis Dekalogas – karaimų
tikėjimo pagrindas. Karaimų
religija atsirado kaip protestas
prieš Šv. Rašto papildymus
rašytiniais komentarais ir žodine
tradicija. Tokiu būdu atsirado
esminis skirtumas tarp karaimų
religijos ir kitų trijų pagrindinių
monoteistinių religijų – judaizmo,
krikščionybės ir islamo,
kuriose, be Senojo Testamento,
labai svarbiais laikomi ir kiti
šventraščiai – Talmudas, Naujasis
Testamentas ir Koranas. Bendra
religija ir kalba šį tikėjimą
išpažįstančius žmones ilgainiui
suvienijo į tautą, o religijos pavadinimas
virto etnonimu.
Pagal įsigaliojusią tradiciją
manoma, kad į Lietuvą 380 karaimų
šeimų 1397 m. iš Krymo atkėlė
Vytautas Didysis, grįždamas iš
karo žygio į Aukso ordos stepes,
ir apgyvendino jas Trakuose, sąsiauryje
tarp dviejų kunigaikščio
pilių, kurias ir turėjo saugoti karaimai.
Be to, jie buvo ir Vytauto
asmeninės apsaugos nariai. Gali
būti, kad Vytautas, turėjęs žinių
apie karaimų karių sumanumą ir
ištikimybę, išpirko juos iš Aukso
ordos chano Tochtamyšo nelaisvės.
Gal dėl to Lietuvos karaimai
taip gerbia Vytautą, vadina jį karaliumi,
už jį meldžiasi.
LDK valdovo Kazimiero 1441
m. privilegija suteikė Trakų karaimų
bendruomenei Magdeburgo
teisę, t. y. teisę turėti savivaldą.
Trakuose gyvenantys karaimai
užėmė atskirą miesto dalį ir joje
savarankiškai tvarkėsi. Jų bendruomenę
sudarė kariai ir civiliai
gyventojai, kurių dauguma
vertėsi žemės ūkiu, daugiausia
daržininkyste, garsėjo kaip agur-
kų augintojai. Tęsdami Krymo
protėvių tradicijas nemažai Lietuvoje
apsigyvenusių karaimų
tarnavo kariuomenėje. Karaimų
kariai buvo apgyvendinti ne tik
Trakuose, bet ir Šiaurės Lietuvoje,
Livonijos ordino pasienyje prie
pilių ir sudarė nemažą dalį tų pilių
įgulų. Bet svarbiausias jų centras
visada buvo Trakai.
Istorikas Motiejus Srijkovskis
rašė, kad karaimai bandė
ginti didįjį kunigaikštį Žygimantą
Kęstutaitį, 1440 m. Trakuose
užpultą Švitrigailos šalininkų
(Jono ir Aleksandro
Čartoriskių ir kitų). XVII a. dokumentuose
yra žinių, kad LDK
kariuomenėje ilgą laiką buvusi
atskira ,,karaimų vėliava“, t.
y. atskiras padalinys. Karaimai
tarnavo ir kitų Lietuvos didikų,
pavyzdžiui, Radvilų, kariniuose
junginiuose. Jų buvo ir LDK
valdžios institucijose. Mokantys
Rytų kalbų karaimai pasitarnaudavo
kaip tarpininkai ir vertėjai
išperkant karo belaisvius.
Karaimai tarnavo ir tarpukario
nepriklausomos Lietuvos
kariuomenėje. Antai karaimas
karininkas Leonas Rajackas,
Pirmojo pasaulinio karo metais
tarnavęs Rusijos kariuomenėje,
1919 m. įstojo į besikuriančią
Lietuvos kariuomenę, tarnavo
4-ojo pėstininkų pulko bataliono
vadu, vėliau – I ir III divizijų
štabuose. 1941 m. sovietai areštavo
plk. L. Rajacką ir ištrėmė į
Krasnojarską, vėliau – į Norilską.
Ten 1943 m. jis mirė.
Tarp Lietuvos karaimų buvo
nemažai išsilavinusių, aukštuosius
mokslus baigusių žmonių,
mokslininkų. Lenkų istorikas
Juzefas Viežynskis teigia, kad karaimas
Ezra (1591–1606) iš pradžių
buvo didikų Radvilų, vėliau
Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio
Jono Kazimiero rūmų
gydytojas. Garsiausiu to meto
karaimu turbūt galima laikyti teologą
Saliamoną Trakietį, kuris
buvo pakviestas skaityti paskaitų
į Švedijos Upsalos universitetą.
M. Zajončkovskis priminė, kad
daug įdomios medžiagos apie
Lietuvos ir Trakų karaimus galima
rasti Trakų istorijos muziejaus
karaimų istorinėje ir etnografinėje
ekspozicijose, kurias
pasiūlė apžiūrėti. Jis sakė, kad
XX a. karaimams buvo tragiškas.
Du pasauliniai karai, bolševikinė
spalio revoliucija pražudė daugelį
karaimų, juos išblaškė, naikino
jų dvasinę ir materialinę kultūrą.
Trakų kenesa buvo vienintelė
veikianti karaimų šventovė visoje
Sovietų Sąjungoje, nors iki bolševikinės
revoliucijos Rusijos imperijoje
buvo net 32 veikiančios
karaimų kenesos.
Prelegentas paaiškino, kad
pavadinimas „kenesa“ kilęs nuo
arabų kalbos žodžio „kanisa“ –
taip arabai vadina musulmonų
šventoves. Pirmoji kenesa buvo
pastatyta Jeruzalėje, arabų kultūros
aplinkoje.
Atkūrus nepriklausomybę,
Lietuvos karaimų visuomeninis,
kultūrinis ir religinis gyvenimas
tapo aktyvesnis. 1992 m. buvo
įkurta Lietuvos karaimų kultūros
bendrija, karaimų religinei
bendruomenei buvo suteiktas juridinio
asmens statusas, tikintiesiems
grąžinta Vilniaus kenesa,
esanti Žvėryne, Liubarto gatvėje,
atgijo kultūrinis gyvenimas,
veikia sekmadieninė mokykla,
karaimų kalbos vasaros kursai,
vaikų šokių ansamblis. 1989 m.
Trakuose įvyko tarptautinis karaimų
suvažiavimas. Deja, Lietuvoje
gyvenančių karaimų skaičius
nuolat mažėja. 1959 m. jų čia
gyveno 423, 1970 m. – 388, o šiuo
metu – tik apie 250–260.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s