skaitinėjant humoristus (su kontekstu ir be)

Ou…
Tik šiandien perskaičiau Erlicko sapną apie vedybas su Eurogrybaite. Puikus sapnas, sužavėjo.

Citata:
Ji nužvelgė mane nuo galvos iki kojų, pasukaliojo prieš šviesą.

– Turėsi lydėt Prezidentę į susitikimus su pasaulio galingaisiais. Ar sugebėsi padoriai apsieit?

Čia aš kad stryktelsiu, kad imsiu kojelėm trypt.

– Tavo galingieji mūsų gražų pasaulį tik į atmatų duobę nustumt tepagalėjo. Su tokiais aš neturiu apie ką šnekėt.

Tokių ir nepaveiksi kalbom. Į snukį jiems!..

– Netekėsiu, kad šitaip…

Paėjęs į kertę keturiais po penkiasdešimt sustiprinau dvasią. Aprimęs kalbėjau:

– Viskas bus gerai. Aš bendrausiu tik su galingųjų antrosiom pusėm. O tarp anų, mačiau per teliką, irgi galingų yr… O kiek tokioms naudos iš nusipolitikavusių vyrelių. Aš gi paimsiu gitarą…

Sunkus skraidantis objektas kad prašvilps man pro smegenis…

– Bet nenoriu aš niekur keliaut! – sušukau. – Pirmajam Lietuvos ponui ir Lietuvoj plačiausios galimybės… O tavo vizitams įsitaisysim šeimos draugą.

Eurogrybaitė pagalvojusi pritarė: taip galėtų būt. Bet siūlė sudaryt vedybų sutartį. Atseit nebūtų teisinga, jei skyrybų atveju dalintumės Lietuvą perpus.

Sutarėm, kad man atiteks Žemaitija, Vilniaus kraštas ir istorinės jotvingių žemės į rytus nuo geležinkelio.

Gal ir per daug nusileidau. Bet kur mūsų neprapuola…

Tai ne viskas, ten yra daugybė puikių pasvajojimų. Būtinai reikia perskaityti:

http://www.erlickas.eu/proza/vilniaus-legendos-gedimino-sapnas/

Kitas humoristas irgi šiandien prajuokino, nors ir menkiau. Tik viena elegantiška šūtkė:

“Ar parduotumėte savo reputaciją už 15-20 tūkstančių?

O už 50 000?..

Aš tikrai ne, nes paprasčiausiai neapsimoka.

O kainos, už kurią apsimokėtų, nėra…:)“

Filosofiškai taip nuskambėjo tas “kainos, už kurią apsimokėtų, nėra“.
Tekstas, kurį galima perskaityt primityviai, kaip aš iš pirmo rozo ir padariau, pamislijau sau: “pamanykite tik, koks nepaperkamasis, kaip giriasi. Tiesiog kaip davatka savo nekaltybe.“ Norėjosi sakyt: nesąmonė, aš tai laisvai kam nors tą reputaciją, tik kad niekas nesisiūlo pirkt, tai ir apie kainą netenka mąstyt.
O paskui daėjo: taigi ir anas tą patį parašė. Kainos, už kurią apsimokėtų, nėra. Ir man lygiai ta pati bėda. 🙂

Reklama

4 komentarai apie “skaitinėjant humoristus (su kontekstu ir be)

  1. Nesupratau, ar čia antrasis humoristas aiškinasi, kas pigiausiai pardavinėja savo reputaciją? Pasigyrė, kad savo už 50 tūkst. neparduotų. Žavisi tuo asmeniu, kuris savo nepardavė už ketvirtį milijono. Ar tai susižavėjimas “aš taip negalėčiau“?

  2. Filosofams, kuriems filosofija baigiasi jų pilve ir jų kišenėje aiškinu: primityviai skaitant, primityviai ir atrodo. Kai “daeina“.

    Tada ir savo bėdos tampa viso pasaulio bėdomis, o tokios sąvokos kaip reputacija iš viso netenka prasmės nes “Maximose“ jos nepardavinėja…

  3. Tai vis dar bandote perauklėti Artūrą? …kažkokienaivūs jūs.
    Artūras rašo grakščiausiai iš lietuvių ir su dvigubu dugnu.
    Bet tą dugną rodos tik pats ir įžiūri…

  4. Troy, kurgi matai bandymus peraukleti ? As tai Fantos tekste randu tik zavesi 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s