The Kite Runner (Aitvarų laidytojas)

Šį filmą verta žiūrėti. Kažką labai sujaudins siužetas, jausminga (ašaringa) istorija apie mielų vaikučių draugystes-išdavystes. Beveik kaip “Lūšnynų milijonieriuje”, tik gal truputėlį mažiau popsovai. Todėl Oskarą gauti šis filmas šansų neturėjo. Pretendavo tik už muziką. Į kurią, po teisybei, nelabai atkreipiau dėmesio…, nes tada dar nežinojau, kad ta muzika “oskarinė”. Ne, sumelavau- truputį pastebėjau ir muziką. Ji buvo miela ir skambėjo gerai. Bet kažkur prieš filmo pabaigą (o gal gale) pasigirsta daina. Tokia visa rytietiška, su pavinguriavimais, kaip priklauso. Bet… angliškai. Filme, kuris pretenduoja mums parodyt tikrą Afganistaną, tikrus afganus. Filme, kur didžiąją dalį laiko skamba jų kalba, vertimas- tik ant ekrano uždedami angliški subtitrai. Kvailokai man nuskambėjo tas “rytietiškai-vakarietiškas” dainavimas. Kaip Sasha Son “eurovizijoj”.

Iš mano atsainaus išsireiškimo “kažką labai sujaudins siužetas..” jau, žinoma, supratot, kad mane nepakankamai sužavėjo tas jaudinimas. Nors nepasakyčiau, kad jaudinimas visai prastas. Ne, jis padarytas visai padoriam lygy, geros kokybės. Pasakyčiau netgi- toks gana santūrus, vietomis netgi rūstokas graudinimas. Jei nesi visiškas cinikas- galima puikiai įsijaust.
Bet man asmeniškai tam filme buvo įdomu ne tiek siužetas ir jausmai, kiek “informacija apie foną”: t.y., vaizdai, buitis, gabaliukai istorinės-politinės faktūros.

Nors ir neturiu supratimo, kurie iš tų vaizdų ir detalių yra tikrai autentiški, o kurie- tik filmo gamintojų fantazija, holivudinis kičas.

Man, pvz., žiauriai užkliuvo scenelė su “sovietiniais okupantais”, vėl eilinį kartą aprengtais pagal holivudinį “raudonojo siaubo” standartą: trisdešimtmečiai “kareiviai” aprengti 1956 m. mados milinėmis, papuoštomis kažkokiais siurrealistiniais raudonais antsiuvais, o jų vadas- dėdulė, kurį jie vadina “tovarišč major”, puikuojasi paradiniais blizgančiais (karo zonoje!) jaunesniojo leitenanto antpečiais…

Filmuose apie Rembo ir Bondą tokie dalykai pateisinami, ten jie netgi tinka: labiau juokinga. O čia atrodo idiotiškai, nes: 1) filmas pretenduoja į dokumentiškumą; 2) filmas pretenduoja į rimtumą; 3) jau kas-kas, bet Afganistano gyventojai, turbūt, dar neblogai atsimena, kaip tada atrodė realūs sovietiniai kareiviai.

Smulkmena, aišku. Bet, pastebėjęs vieną man aiškiai matomą nesąmonę, aš galiu nujaust, kad panašių nesąmonių ne tik “apie rusus”, bet ir apie “afganistaniečius” ten gali būti pakankamai…
Rašytojas, kiek supratau, pasakojo apie dalykus, apie kuriuos žinojo iš pasakojimų, o ne iš asmeninės patirties. Sėdėjo Amerikoje, pats nematė ne tik rusų okupantų. Įtariu, kad ir gyvo talibo jam sutikt nebuvo progos, talibus irgi matė tik per televizorių…

Bet vis tiek filmas labai įdomus, paveiksliukiškas, gražus ir t.t. Žiūrėkite, jei pasitaikys proga.

http://www.balsas.lt/naujiena/179721

http://www.salon.com/ent/movies/review/btm/2007/12/13/kite/index1.html

http://community.livejournal.com/ru_kino/4896880.html

Advertisements

6 komentarai apie “The Kite Runner (Aitvarų laidytojas)

  1. Įtariu, kad tai tas filmas, kurį prieš gerą pusmetį primygtinai rekomendavo pažiūrėti viena Danijos "karalystės" gyventoja – mat ten rodė, tai ir pas mus turėtų.
    Filmo matyti vis dar neteko, bet kažkaip ir kažkodėl tą filmą susiejau su lietuvių kalba išleista knyga Khaled Hosseini „BĖGANTIS PASKUI AITVARĄ“ [url]http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3158&kas=straipsnis&st_id=11417[/url]

    Suklydau?

    Tiesa, knygos irgi dar neskaičiau…

  2. Nesuklydai. Beje, angliškai ir romanas, ir knyga vadinasi vienodai.

    Nors aš irgi nei skaičiau, nei mačiau…

  3. Dėkoju. 🙂

    Bet dabar matau, kad ir klausti nereikėjo…
    Tereikėjo žvilgtelėti į nuorodas.

    Поспешишь, людей насмешишь.

  4. Klausti reikėjo, nes man yra be galo malonu, kai “mane aplanko” Amliw.
    Beje, jau seniai pastebėjau, kad Tu beveik būni pati idealiausia klausinėtoja.
    (Idealiausia klausinėtoja yra ta, kuri užduoda įdomų klausimą, o paskui pati į jį atsako. Publikai jokio vargo, vien grynas malonumas)

    O dabar aš irgi, norėdamas parodyti dėmesį, užduosiu klausimą: kodėl žodį “karalystė” parašei kabutėse, juk Danija, kiek žinau, iš tikrųjų yra karalystė. Gaunasi, kad už kažkokias nuodėmes įžeidinėji Daniją.
    Dabar, ko gero, ateis koks nors piktas danas ir ims pravardžiuoti mūsų šalį Lietuvos “Respublika”… 🙂

  5. Kartais norisi palikti kokį nors kabliuką, kad atidžiam skaitytojui Fantai kiltų klausimų… 🙂

    Ideali klausinėtoja = prasta diskusijų dalyvė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s