apie operą "Lietuviai"

Matau, “lietrytyje“ jau pasirodė straipsnis, šį bei tą papasakojo.

Todėl galiu savo juodraštį, kurį gegužio pradžioj buvau užsivedęs su mintimi “kada nors vėliau parašysiu, jei bus noras “, palikt taip ir nepabaigtą. Nebesivarginsiu daug “vystyt ir dėstyt“, o tiesiog siūlau perskaityti iš pradžių laikraštį:

Trakų pilyje – opera apie klastą

O paskui jau mano…
Įžangėlę, po kurios taip ir nebuvo prieita prie dėstymo. 🙂
Ir nuorodas į visokius skaitymus, kuriuos nagrinėjausi ta tema.https://i2.wp.com/www.15min.lt/images/photos/597318/big/1218825630dsc_5048.jpg

***************************************************

Kai kurie man priekaištauja, kad rašau tik apie kino filmus ir tv.
Atsižvelgiu įsiteikdamas, paįvairinu tematiką, šį kartą paplepėsiu apie operą. 🙂

Pradžioje- reklama:

Trakų pilies kiemas

Birželio 27 šeštadienis, 21.00
Birželio 28 sekmadienis, 21.00

Bilietų kainos 35, 45, 55, 65, 100 Lt.

PREMJERA

Amilcare Ponchielli
LIETUVIAI, 3 veiksmų opera lietuvių kalba

Muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas
Režisierius Jonas Jurašas
Scenografijos dailininkas Mindaugas Navakas
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Choreografė Jūratė Sodytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Jau buvo įprasta, kad vasarą Trakų pilyje vaidinami “Pilėnai“. Pasaka apie pagonis lietuvius, kurie žengia į liepsnas, nes nenori pasiduoti atėjūnams, nešantiems svetimų civilizacijų svetimus tikėjimus bei kitus bjaurius dalykus. (pinigus, vienuolius, veidmainiškus sekso suvaržymus, purviną žiniasklaidą, pornografiją, bankininkystę, komunizmą ir t.t.)

Šiemet- Lietuvos tūkstantmetis. Ta proga- pasaka apie didvyrius, kurių tikslas buvo ne žūti, o išlikti.

**********************************
Apie operos turinį. Atpasakojimas libreto, pagal kurį opera kadaise buvo statyta Čikagoje:
http://aidai.us/index.php?view=article&catid=411%3A6-lapkritis-gruodis&id=7512%3Ali&tmpl=component&print=1&page=&option=com_content&Itemid=466

Dar apie tą operą- angliškai:
http://en.wikipedia.org/wiki/I_Lituani

O čia- maždaug tai, ką (galbūt) turėjo omenyje J. Jurašas, kalbėdamas apie savo koncepciją:

Egidijus Aleksandravičius: Lietuvių kolaboravimas: nacių ir sovietų laikais (I)

Egidijus Aleksandravičius: Lietuvių kolaboravimas: nacių ir sovietų laikais (II)

Egidijus Aleksandravičius: Lietuvių kolaboravimas: nacių ir sovietų laikais (III)

Imkiet, skaitykite, skaitydami- permanykite.

Reklama

10 komentarų apie “apie operą "Lietuviai"

  1. Labai aktuali tema. Nes dabar visi tokie idėjiniai komunistai pasidarė, užsiiminėja vien režimo smerkimais ir vertimais, šakų pjovimais ir duobių kasimais, o visai net nemąsto, kaip patiems išgyventi. Jų išgyvenimu, atseit, turi pasirūpinti kiti. Cha-cha.

  2. Šiandien "Lietuvos žiniose" įdėtas pristatomasis straipsnis. Jonas Jurašas pasakoja.

    http://www.lzinios.lt/lt/2009-06-25/kultura_ir_menas/lietuviai_uzkariauja_traku_pili.html

    Paskaitykite būtinai, šį bei tą sužinosit. Nesvarbu, jei ir neketinate (ir aš neketinu) važiuoti į Trakus. (O gal nufilmuos TV ir kada nors vėliau parodys, tai pažiūrėčiau..?)

    Įdomu pastebėti, kad:

    1. "Lietuvos Žinios", ko gero, pirmą kartą rašo apie operą? O gal aš anksčiau tiesiog nepastebėdavau.(tame portale, beje, iki kultūros reikia itin ilgai skrolinti, nelabai ir pamatysi, specialiai neieškodamas). Kažin, čia ryšium su Jurašu (dėl jo), ar ryšium su "besikeičiančia konjunktūra"…

    2. Kažkodėl niekas neužsimena apie spektaklyje "vaidinsiantį" gyvą žirgą. Dalykas, žinoma, ne itin svarbus, bet publikos susidomėjimui, sakyčiau, pora punktų plius… Na, gal laikoma paslaptyje dėl visa ko. Jeigu, pvz., žirgas netikėtai susirgtų arba šiaip dėl kokios priežasties atsisakytų dalyvauti.
    (Todėl ir aš nesakau, kad bus. Sakau tik: girdėjau, kad… Jei kas- ar maža būna visokių pletkų, nebūtina jais tikėt. )

  3. "Lietuvos žinios" kultūringas laikraštis. Kaip šimtmečio proga pasakojo buv.vyr.redaktorė Valė Čeplevičiūtė, jie net bandė atsisakyti kriminalinių žinių. Nepavyko, reikia tam puslapį skirti. Bet kultūrai skiria tikrai daugiau puslapių.
    (kitas reikalas, kad ten siautėja Grinevičiūtė-Janutienė, vienas jos straipsnis panaikina šimtą kultūringų LŽ stripsnių)

  4. Aha. Mačiau vakar, per tv parodė gabaliuką repeticijos. Su visais kryžiais ir juodu žirgu. Tvarkoj, nebūsiu apkaltintas paslapčių išdavimu.. 🙂

  5. Girdėjau, kad spektaklį filmavo TV. Reiškia, kada nors gal galėsiu truputėlį žvilgtert, kaip tai atrodė.

    O kol kas galima paskaityti aprašymą iš Lryto "Mūzų malūno".
    ————————————–

    Režisierius lošė mirties kortomis

    SPURTAS. J.Jurašas per mėnesį sukūrė monumentalų reginį pagal A.Ponchielli „Lietuvius“

    Asta ANDRIKONYTĖ
    LR korespondentė
    2009-06-29

    Meile Lietuvai alsuojančios italo Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ premjera savaitgalį į Trakus priviliojo 3000 klausytojų.

    Šis spektaklis užbaigė Pirmąjį Vilniaus operos festivalį.

    Riziką statyti operą „Lietuviai“ taip, kaip ji buvo statoma su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) kolektyvais ir solistais, spektaklio režisierius Jonas Jurašas palygino su lošimu mirties kortomis.

    Suręsti monumentalų spektaklį per mėnesį, kai jo dalyviai užsiėmę dar ir kitose festivalio operose, – beveik nerealu.

    Operos statytojų laukė žaibiškas susidūrimas su tokia didele scena kaip Trakų pilies kiemas. Be to, atlikėjų operai turėta gerokai mažiau, nei numatyta jos librete.

    Keblumai virto privalumais

    Tačiau keblumai kartais virsta privalumais. Tai iš dalies įrodė J.Jurašo suburta komanda: spektaklio muzikinis vadovas Robertas Šervenikas, scenografas Mindaugas Navakas, kostiumų kūrėja Aleksandra Jacovskytė, šviesų dailininkas Darius Malinauskas, choreografė Jūratė Sodytė ir LNOBT choro vadovas Česlovas Radžiūnas.

    Kūrėjai miglotam istoriniam „Lietuvių“ siužetui pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“ autentiškoje istorinėje aplinkoje įpūtė gaivios teatrinės dvasios. Drąsių metaforų ir rizikingų sprendimų mėgėjas J.Jurašas ir šįkart liko ištikimas savo stiliui.

    Naujasis spektaklis ir taupiai, ir kartu monumentaliai perteikė stipriai apkarpytą, painų „Lietuvių“ siužetą. Jį suvienijo M.Navako išradimas – aštuonių galingų sijų transformacijos, sukūrusios tarp viduramžių pilies kuorų daugiaprasmę teatrinę erdvę.

    Ją įelektrino ir J.Jurašo sukurtas Mirties šmėklos personažas (Simas Lindešis).

    Atliko lietuviškai

    Klausytojų vaizduotei snausti nebuvo kada. Juolab kad veikėjai išnirdavo tai viename, tai kitame kiemo kampe, tai ant laiptų, tai balkone.

    Kartais klaidindavo ir įgarsinimo efektai, siuntę balsus lyg iš kitos pusės, negu atžengdavo jų šaltinis. Tačiau pilį apgaubusios sutemos išnaikino erzinančius trukdžius: prožektoriai išplėšė iš tamsos veikėjų siluetus ir veidus, paleido kraujo upes ir įžiebė gaisrus.

    Ar žiūrovai suvokė šį spektaklį ne vien tik kaip muziejinį italų romantinės operos eksponatą (apie tai svajojo režisierius), lieka tik spėlioti.

    Kažin ar kam nors rimtai rūpėjo gilintis į painią senovės lietuvių klastos ir išdavysčių anatomiją, vaizduojamą „Lietuviuose“, juolab ieškoti jos pėdsakų dabartyje. Nors režisierius pamėtėjo užuominų, o ir choras, vaidinęs čia lietuvius, čia kryžiuočius, ir jį aprengusi dailininkė neįkyriai paryškino operą persmelkiančią ideologinio vingrumo temą.

  6. Susidorojo su krūviu

    Didelei daliai publikos užteko dainingos, Giuseppe Verdi melodijas primenančios „Lietuvių“ muzikos.

    R.Šerveniko diriguojami teatro kolektyvai gerai susidorojo su jiems tekusiu didžiuliu krūviu, orkestras išties jautriai akompanavo solistams.

    Pagrindinio Aldonos vaidmens atlikėja Inesa Linaburgytė, atrodė, nėrė į pačią savo herojės meilės aistros ir tragizmo gelmę. O Vaido Vyšniausko Valteris šalia jos atrodė santūrus ir susikaustęs. Meilės duetuose jis net nepažvelgdavo į savo partnerę.

    Tačiau solistas nepaliko abejingų sėdęs ant žirgo ir prašuoliavęs juo pilies laiptais aukštyn ir žemyn.

    „Lietuvių“ puošmena tapo Vytautas Juozapaitis, ir vokalu, ir vaidyba tarsi augte suaugęs su savo Arnoldu.

    Vos pasirodęs scenoje, solistas įtikino, kad esame teatre, o ne bruzdančiame kieme.

    Stabiliai Albanį padainavo Liudas Norvaišas. O Vitoldo partiją spektaklio kūrėjai taip sutrumpino, kad jos atlikėjui Arūnui Malikėnui teliko nebyliai pastovėti keliose scenose.

    Festivalis sudomino daug žiūrovų

    * Vilniaus operos festivalis pakvietė į 10 vakarų pristatė 8 muzikinio teatro projektus, tarp jų – su Sankt Peterburgo Marijos teatro operos spektaklius ir tris naujausius LNOBT darbus.

    * Kauno muzikinis teatras festivalio proga parodė kompozitoriaus G.Kuprevičiaus atnaujintąoperą „Karalienė Bona“. Du kartus buvo parodytos VEKS lėšomis G.Varno pastatytos C.Monteverdi madrigalinės operos ir J.Jurašo režisuota „Lietuvių“ premjera.

    * Visi festivalio spektakliai sutraukė gausią publiką. Dėl lėšų stokos rengėjai šiemet atsisakė eksperimentinių projektų, bet ir sumažinta programa parodė jų nusiteikimą vengti chrestomatinių kūrinių ir traktuočių.

  7. Dabar jau atsirado ir nuoroda to straipsnio su paveiksliukais. Su 3 nuotraukom ir Žiūrovų komentarais

  8. Nepanašu, kad ten Žiūrovų komentarai. Ten panašiau į nepatvirtintų pretendentų į atlikėjus komentarus 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s