Patriarcho Sigito ruduo

Trys poeto gyvenimo etapai:

-jaunuolis, romantiškas, dailus panelėms, graudus moterims, piktas sau ir pasauliui;

-subrendęs vyras, dalykiškas cinikas, viską žinantis, įdomus tik sau pačiam;

-senis, prisimenantis ir pasakojantis apie savo vaikystės medžius ir žuvis.

Sigitas pagaliau įėjo į trečiąjį etapą.

Didelis malonumas skaityti, nepražiopsokite:

Sigitas Parulskis. Krauju kvepiantis sniegas

citata:

“Kuriantis žmogus turi galimybę išsisukinėti nuo bausmės būti pačiu savimi. Jam vis lieka iliuzija, kad jis didesnis, šviesesnis, gilesnis ir panašiai. Tas, kuris sutampa su savimi, turi susitaikyti, kad tarp jo ir būties nebelieka jokio tarpelio. Prošvaistės, į kurią įlįstų tragiško arba komiško grožio geluonis. Gali būti, kad tai harmoninga, palaimos sklidina būsena – kai įvyksta galutinė praktinės sąmonės ir pasąmonės koreliacija, kai „aš“ ir „pats“ su trenksmu susilieja, ir sąmonė pasiekia septintąjį sąmoningumo lygmenį. Palaiminga nirvanos būsena, o gali būti – siaubas. Nuobodybė, semiotinis nulis, emocinis vakuumas, aksiologinė koma.

Nenoriu būti pačiu savimi, nes nežinau, ką tai reiškia. Ir kai tapsiu – taip pat nežinosiu, nes man tokie niekai neberūpės.”

Reklama

2 komentarai apie “Patriarcho Sigito ruduo

  1. Ar ir Tu įėjai į rudens periodą ir todėl pakeitei savo blogo spalvas? 😉

  2. Spalvomis žaidžiu. Manau, laikinai, paskui sugrįšiu į anas mėlynas.
    Dabar rudeninės, taip. Žiemai vėl labiau tiks mėlynos. O gal juoda-sidabriška-su raudonais burbuliukais.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s