iš lenkiško foto archyvo, vol. 2

Aišku, beviltiškas reikalas. Perverčiau dar tik 37 lapus iš… 120… su nuotraukomis apie Vilnių. Aišku, visko neperžiūrėsiu. Ir čia- juo labiau- visko nesudėsiu. 🙂 Bet dar truputį…

Jubileusz dwudziestopięciolecia 1 Dywizji Piechoty Legionów w Wilnie. 1939/08

Kokia didelė buvo Lukiškių aikštė, kokia patogi renginiams. Galėtų mūsų dabartiniai miesto valdytojai pagalvoti apie tai. Netrukdė jokie nereikalingi paminklai, ką nori- tą daryk. Muges, paradus, naujametinį nusitašymą su fejerverkais. Jokie kunigai iš Katedros netrukdo, neburbuliuoja. Ir Senamiestyje gyvenantiems turčiams netrukdo.

Pogrzeb serca Józefa Piłsudskiego. Kondukt pogrzebowy na ulicach Wilna. 1936/05/12

Daugiausia nuotraukų, žinoma- apie Pilsudskio širdies laidojimo iškilmes 1936 m. Šioje patraukė dėmesį efektingomis gedulo dekoracijomis, kuriomis buvo papuoštas prospektas.


Vilnius- vieta, kur priklauso gerbti tautines mažumas. Prezidentas, lankydamas Vilnių, privalėjo užsukti ne tik ne tik į sinagogą-

Prezydent RP Ignacy Mościcki w towarzystwie wojewody wileńskiego Władysława Raczkiewicza odjeżdża powozem po zwiedzeniu synagogi wileńskiej. 1930/06/14 - 1930/06/20

– bet ir į mečetę:

Prezydent RP Ignacy Mościcki podczas zwiedzania meczetu. Data wydarzenia: 1930/06/14 - 1930/06/20

Nenuostabu, kai sužinai, kad tada Vilnius skaitėsi visos Lenkijos musulmoniškasis centras. Taip sakant, lenkiškoji Meka.

Dr Jakub Szynkiewicz zwierzchnik społeczności muzułmańskiej na ziemiach polskich w swoim gabinecie w Wilnie. 1925 - 1939

Dar vienas kadras “ne iš istorijos vadovėlio“: Armija Krajowa dar bando draugauti su bolševikais. Bendras patruliavimas Vilniaus gatvėse.

(Iš paskos seka krūva panelių. Turbūt, partizanų ryšininkės. O gal  štirlicės iš SMERŠ.)

Walki o wyzwolenie Wilna. Patrol żołnierzy Armii Krajowej i radzieckich na ulicy Wielkiej. W głębi zarys Cerkwi Piatnickiej. 1944/07

Reklama

4 komentarai apie “iš lenkiško foto archyvo, vol. 2

  1. Fanta pasakė: “Daugiausia nuotraukų, žinoma- apie Pilsudskio širdies laidojimo iškilmes 1936 m. Šioje patraukė dėmesį efektingomis gedulo dekoracijomis, kuriomis buvo papuoštas prospektas.“
    Prospektas. Įdomu, nuo kada ta gatvė pradėta vadinti prospektu. Juk tada ji buvo ulica Mickewicza. Kaip gatvės virsta prospektais?

  2. Prie rusų ji vadinosi Georgijaus prospektas.
    Prie lenkų- Mickevičiaus gatvė.
    Po karo rusai vėl pavadino prospektu: Stalino (kada? iškart 1944 m. , ar kiek vėliau?), paskui Lenino.
    Niekaip kol kas negaliu surasti, kaip vadinosi 1939-40 ir karo metais.

    Kada atsirado Gedimino? gatvė, ar prospektas?

    Užklydau štai ant tokio sakinio:
    “Iš Vilniaus radiofono, įsikūrusio Gedimino prospekte 22 (tuomet Adomo Mickevičiaus gatvė, nuo 1939 m. lapkričio – Vilniaus gatvė), spalio 29-osios vakarą, 18 valandą, nuskriejo lietuviški žodžiai: “Kalba Vilnius. Dabar yra 18 valandų. Pradedame pirmąją transliaciją iš Vilniaus radiofono studijos – Lietuvos sostinėje Vilniuje“.“

    ( http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3024&kas=spaudai&st_id=5733 )
    Buvo vadinama ir taip? Vilniaus gatve? Gal klaida?

    Nes man atrodo, kad karo metais tai lyg ir buvo jau Gedimino. Ar prospektas, ar gatvė- nežinau.

    Galbūt, pavyks ką nors surasti šioje knygoje, reiks paskui paskaityti (ne dėl to, dėl viso kito):

    http://books.google.com/books?id=prqkNTCqa9cC&pg

    Lithuania 1940– revolution from above. Alfred Erich Senn.
    Įdomi, atrodo, knyga. Užmetęs truputį akį, manau, kad lietuviškai jos greičiausiai nepamatysime. Nors autorius ir labai buvo mūsų mylimas.

  3. “Atsižvelgiant į politines aplinkybes, kito ir prospekto
    pavadinimai: Šv. Jurgio, A. Mickevičiaus, Gedimino,
    Stalino, Lenino ir nuo 1989 m. grąžintas miesto įkūrėjo
    Gedimino vardas, kurį dar 1939 m. parinko lietuviška
    valdžia. “

    http://209.85.229.132/search?q=cache:UD_RcqUbh44J:www.vilnius-tourism.lt/mediabank/1valstybingumo.pdf+stalino+prospektas&cd=60&hl=lt&ct=clnk

    “1939 m. parinko lietuviška
    valdžia. “ Bet- ar gatvė, ar prospektas- čia irgi nepatikslinama.

    Nors … įtarimas manyje kirba, kad lietuviška valdžia ir tada visa buvo Petrapily mokslus ėjusi, turbūt, parinko rusiškai: “prospektą“.

  4. Tinklapyje miestai.net yra įdėtas 1942 m. planas,
    jame matosi pavadinimas “Gedimino“ (du kartus: matyt, lietuviškai ir vokiškai), bet jokių “g.“, “str.“, nei “pr.“ nematyt, bent jau įžiūrėti nesigauna.

    Taigi, lieka neaišku: tada buvo prospektas, ar gatvė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s