kultūringai apie kultūros žmonių k-k-kultišką gyvenimo būdą.

citatos-citatukės:

“Tatjana ilgai laižėsi sielos žaizdas ir negalėjo įsivaizduoti, kad būdama 55-erių per internetą susipažins su Vokietijoje gyvenančiu bendraamžiu..”

“Tatjana dažais pasiryškino lūpas ir perbraukė šukomis plaukus. Tada staigiu judesiu pasisuko ant kulno, valiūkiškai krestelėjo šviesiaplaukę galvą ir pakvietė įsitaisyti erdvioje svetainėje prie apskrito ąžuolinio stalo.”

“Tai pasakodama moteris tryško lyg fontanas, jos akys degė, o rankos nepaliaujamai švytavo į visas puses lyg malūno sparnai. ”
“Išėjimas iš Rusų dramos teatro Tatjanai davė naudos. Ji ėmė daugiau laiko skirti sau, o vieną dieną nusipirko kompiuterį.”

“Po skyrybų ji tik du kartus verkė iki isterijos.”

“„Svarbiausia, kad Aleksandras myli mane tokią, kokia esu“, – žybtelėjo ugningomis akimis Tatjana.”

Čia ne iš meksikietiškos muilo operos, ir ne iš rusiško serialo apie verslininkus ir jų mergas. Čia  Rūta PERŠONYTĖ, LR korespondentė, taip aprašinėja mūsų kultūros šviesulius.

Jūs aimanuojate ir zaunijate, kad mūsų “didieji” laikraščiai mažai skiria dėmesio kultūros, meno temoms.  Jums trūksta  recenzijų, pasakojimų apie koncertus, spektaklių premjeras, režisierius ir dirigentus. Nesąmonė. Yra tų straipsnių, tik skaitykite.

O nuotrauka kokia graži. Čia negaliu jos dėti, mano tinklaraščio vidinė cenzūra neleidžia.  Ten pamatysite, iškart akys nušvis. Ir straipsnį būtinai perskaitykite, jame krūvos jausmų, glėbiai rožiško grožio.

Perskaitai žmogus ir pagalvoji: gerai, kad to dirigento vardas ne Drąsius.

Advertisements

8 komentarai “kultūringai apie kultūros žmonių k-k-kultišką gyvenimo būdą.

  1. Man labiausiai patiko ši citata:
    “Prieš pradėdama pasakoti apie gyvenimo pokyčius, ji valdingai mostelėjo ranka ir paprašė fotografo nekreipti dėmesio į namuose tvyrančią kūrybinę netvarką – prie antikvarinių baldų nederančias dėžes, išsidraikiusius laidus, metalinius stovus, garso kolonėles.”
    Tai štai kaip atrodo kūrybinė netvarka… Jau pradedu mąstyti, kad pas mane namie irgi tvyro KŪRYBINĖ netvarka, tik reiktų nusipirkti kokią antikvarinę taburetę.

  2. Atrodo, kad žurnalistė ne taip seniai perskaitė Wišniewskio knygą (“Vienatvė tinkle”), o gal filmą pažiūrėjo? Arba tokia pat talentinga kaip Janusz L. Wišniewski.
    Nesupratau, gal ponia buvusi Rinkevičienė padarė spaudos konferenciją, jei keli dienraščiai apie tą patį spausdina? žr. http://www.lzinios.lt/lt/2009-10-31/zmones/paliktos_zmonos_asaru_nelieja.html
    Nors “Lietuvos žinios” ne taip atvirai, surado dar keletą panašių PERSONŲ. Gaila, kad neapklausė ponios D. Michelevičiūtės, ši irgi taip galėtų pareklamuoti savo naują spektaklį.
    Taip, taip, kultūra – tai noras buvusiajam (buvusiai) parodyti, kaip be jo gerai. Taip ir žygdarbiai padaromi. 🙂

  3. Jei jau ieškome gražių palyginimų, tai man šitas įspūdingesnis:
    “o rankos nepaliaujamai švytavo į visas puses lyg malūno sparnai”
    🙂

  4. Esu apšalus ir apakus… Ne paslaptis, kad boboms po klimakso dažnai šauna į galvą beprotiškai įsimylėti (net virtualius, seniai mirusius arba niekada ir niekur nematytus asmenis – šiai pasisekė labiau), bet dar taip reklamuotis su rožių glėbiais… Bliamba, mesiu šliauką.

    “Malūno sparnai”, be abejo, stipresnis posakis.

  5. Ar manai, Buka, kad diedams, bet ne po klimakso, o nežinau po ko, nešauna į galvą beprotiškai įsimylėti egzotiškas damas ir varinėti savas istorijas jei ne per žurnalus ir laikraščius, tai bent per savo vedamą tinklaraštį, aprašinėti savo damų aistringumą, degančias akis ir nelietuvišką elgesį?
    Manau, kad neteisinga būtų tokį elgesį priskirti vienai lyčiai.
    O čia minimos ponios istoriją reiktų pavadinti PR akcija, nes toji ponia juk įkūrė savo rusišką teatrą ir reikia gi kaip nors prisivilioti daugiau publikos, vien rusų Vilniaus mieste neužteks, reikia patraukti ir pikantiškas istorijas mėgstantį provincijos elytą.

  6. Diedų klimaksas irgi pasireiškia panašiai, tik jų beprotiška garbaus amžiaus meilė būna dukters ar net anūkės amžiaus, o kadangi klimaksiniai diedai paprastai turi babkių, jų meilė dažniau nebūna bergždžia.

    Tačiau aš, taip sakant, iš pirmų rankų mačiau gyvų pavyzdžių Vasaros 5 MOTERŲ skyriuje, todėl pirmiausia moterys ir atėjo į galvą.

    Nors bjauriausia ne toks skystaprotiškas jaunystės meilės pavidalu vaikymasis (nors ir jis nedovanotinas, jei įskaudinamas kitas žmogus), o reklamavimasis. Su rožėmis prie pianino. 😀 Beje, kaip su šviežutėle gražuole reklamuojasi diedai? Prie mašinos?

  7. Galėčiau tik pastebėti, kad jei moteriškes anksčiau privalomai nuo to gydė Vasaros gatvėje, tai vyriškiams terapijos poreikis tokiais atvejais nebuvo nustatinėjamas 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s