Karmen

Citata iš programėlės:

“Bizet požiūris į ispaniškumą apskritai buvo gana įdomus. Paklaustas, gal ketina vykti į Ispaniją praturtinti partitūros, jis atrėžė: „O kam? Tai mane tik trikdytų.“ Vis dėlto Bizet Karmen – vienas paveikiausių muzikinių Ispanijos peizažų, sukurtų su prancūzišku skoniu. Karmen šlovė neatėjo iš karto. Premjera Opéra-Comique 1875 m. greičiau sulaukė skandalo nei šlovės. Opera buvo įvardinta kaip „nepadorus, ištvirkėliškas“ kūrinys, apkaltinta perdėtu seksualumu, išpeikta dėl žiaurios finalinės scenos. Vietoj meilės opera kalbėjo apie seksą ir jo griaunamąją galią. Skandalas! Karmen ir jos bendradarbės iš tabako fabriko scenoje rūkė, o kur dar siaubinga mirtis finale! Pagrindinė operos herojė buvo visuomenės atskalūnė, nepaisanti įstatymų ir tvarkos. Opéra-Comique to dar nebuvo mačiusi! Stiprus muzikos dramatizmas taip pat nuvylė tuos, kurie teatre ieškojo vien pramogų. Paryžiaus publikai operos premjera sukėlė šoką. Tačiau buvo ir numačiusių „Karmen“ triumfališką ateitį. 1880 m. Čaikovskis savo mecenatei Nadeždai von Meck rašė: „Manau, kad po kokių dešimties metų „Karmen“ bus pati populiariausia pasaulyje opera.“ Deja, pats Bizet gyveno per trumpai, kad pamatytų, kaip su kaupu išsipildė šie žodžiai. “ / LNOBT premjera – aistringoji Karmen /

Vakar buvo generalinė repeticija.  Keletas mano nekompetetingų subjektyvių įspūdžių, nepretenduojant į recenziją. (“Recenzuoti“ ir nepadoru būtų, palauksime premjeros, kai viskas bus jau taip, kaip turi būti. O ir specialistai bei žinovai pasakys, ką ir kaip ten man reikėjo išgirsti ir matyti. Aš kol kas tik porą žodžių, savo trigrašį… )

• Įspūdis 1: drįstu pranašauti, kad spektaklis bus kasinis, tauta į jį eis ir važiuos. Nes, kaip sako kulinarai- šventė akiai ir palaima ausiai. Populiari, visiems pažįstama muzika, melodijos-šlageriai, kuriuos kiekvienas nuo vaikystės žino mintinai.  (Tik ši lazda turi antrą galą: superšlagerius klausant, labai norisi idealaus skambėjimo.  …). Ir reginys. Scenoje visą laiką daugybė žmonių, visą laiką kažkas vyksta, nenuobodu. Ir paveiksliukai gražūs, kaip kine. Truputį nuarinis tas kinas, man kiek per juodai-baltas, bet visai nieko, neblogai žiūrisi…
• Įspūdis 2: šis pastatymas atrodo netgi kiek “per geras“ mūsų teatrui.  Kaip anksčiau žmonės siūdavo drabužius vaikams “ant išaugimo“: vaikas atrodo truputį nevisai taip, kaip reikėtų, bet bus labai gražu, kai užaugs… Galbūt, čia bus puiki vieta blizgėti kviestiniams gastrolieriams. Galbūt, (jeigu) mūsiškiai dar paaugs, ir tai atrodys visai puikiai. Kol kas truputį trūksta, truputis chaoso jaučiasi, lietuviško keverziškumo, trepsėjimo, stumdymosi.
• Kai choristėms tenka vaizduoti ispanišką šokį su kastanjetėmis, imituoti tuos patrepsėjimus…, na, … suprantate, kažko truputį dar norisi. Ir žiūrint į temperamentingąją vilioklę čigonę Ievą Prudnikovaitę, jos erotinius gundomuosius veiksmus, lietuvišką ugningumą- irgi norėtųsi kažko truputėlį kitaip. Na, tačiau šiuo metu turim tai, ką turime. Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Ir plūgo, o ne špagos rankena kyšo iš mūsiškio torero kišenės. Na, tiesiog nesikabinėkime, o klausykime dainavimo, ir galim įsivaizduot, kad tai torero. Ir Chose. Ir Karmen.
• Žodžiu, man patiko. Visuma- patiko. Nors dainuotojai vietomis atrodė susipykę su dirigentu (orkestras kartais grodavo sau, o jie dainavo sau), nors toreras savo povyza labiau buvo panašus į krepšinio veteraną, o ne jaučių galabytoją. Visada norisi geriau, ir visada gali rasti ką pakritikuoti. Bet vis tiek. Pirkite bilietus, važiuokite į “Karmen“. Nebūtinai dabar, į premjerą Trojaus giminės jau visus bilietus, atrodo, išpirko. Kada nors, vėliau. Man atrodo, šį spektaklį dar turės rodyti. 🙂