truputį kalėdiškai

https://i0.wp.com/farm1.static.flickr.com/165/395906888_a982be9a94.jpgJokių čia mano specialių šventiškai subalansuotų pliurpalų nebus, galite nebijoti. Nieko naujo-originalaus juk ir nesugalvočiau, netgi jei būtų toks noras. (O nėra. šventės ir šventimai- ne mano specializacija)

Tik mažytis copy-paste ta proga, pora spygliukų, blizgantis bumbuliukas.

Jūs tai žinote. Gal net atmintinai. Bet tai netrukdo dar kartą perskaityti tuos žodžius neskubant, ištariant kiekvieną, įsivaizduoti tokią naktį.

Maironis. Jaunoji Lietuva. Septintoji giesmė. (I gabaliukas).

Ir kas do naktis! Dega žvaigždės aukštai,
Bemirkčioja tartum akutės;
Iš užgirio pilnas mėnulis antai
Įspindo į langą grinčutės.

Šarmotas rytys nebeblaško sniegų,
Tik, kvapą užimdamas, spaudžia
Ar pirštais gudriais ant grinčutės langų
Žvaigždelėmis verpalą audžia.

O taip neseniai vertė pusnį žiemys
Ir kaukė kaip liūtas užklydęs;
Iš girios pagrįždams, kraupus įnamys
Žegnojos, jo rūstį išvydęs.

Bet priešais – rytys, ir žiemys atsargus,
Giliai įsikasęs į sniegą,
Per sieksnį į žemę suleido nagus
Ir tartum lokys sau bemiega.Snow Covered Trees

Gražumas dangaus! Tarp žvaigždžių įsikirtę
Septyni antai Šienpjūviai!
Aukščiau dar šviesiau – Grigo Ratai apvirtę
Ant kelio, išgrįsto blaiviai.

O kelias žvaigždžių milijonais nušviestas:
Kur žiūri, vis žydros akelės;
Kaip juosta per apvalų dangų ištiestas –
Tai Paukščių vadinamas Kelias.

Aplinkui nei balso! Tiktai vargdieniai –
Bekyšo iš pusnių eglytės;
Tik kartais nuo beržo šarmos garbiniai
Nukrinta kaip lapas nuvytęs.


Tik pusnys aplinkui ir žvilga, ir spindi,
Tik spengia kas kartą skaudžiau…
Girdėtis!.. Iš tolo lyg skambalas dindi
Ir, rodos, kas kartą arčiau.



O šis- ne sezono, ne kalėdiškas, nevisai į temą, tačiau papuolė dabar po ranka, ieškant ano eilėraščio (nesvarbu, kad gabaliukas iš poemos, man jis visada liks eilėraščiu, taip, kaip aš jį girdėdavau vaikystėje).
Tiesiog gražus, todėl jį irgi čia pasidedu.

Tyli daina (A. N. Niliūnas)

Nieko neliko tyloj. Tik tavo balsas
Vienišas skamba žolėj ir tavo žingsniai
Tyliai slenka pakrantėm,
Degančia saulėj žeme.

Nieko neliko tyloj. Auksinis rytas
Ieško tavęs po namus. Laukinė saulė
Dieną pažinusi glosto
Ilgesį tavo plaukų.

Nieko neliko tyloj. Tavęs nebuvimas
Šnarantis kraupiai žolėj, ir tavo rankų
Švelnūs tonai ant veido
gęsta kartu su manim.

Advertisements

2 komentarai “truputį kalėdiškai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s