e-knygos lietuviškai: įdomu, ar taps kada nors realybe

Perskaičiau neujieną:  “pradėjo veikti lietuviškų el. knygų parduotuvė Skaityklė.lt. Projektą valdo UAB NEXTMEDIA LT.”

Kol kas, žinoma, galima ten apsilankyti tik su dviem tikslais: 1)pasijuokti iš “pasirinkimo gausos” jų siūlomam sąraše “Išsirink e.knygą!” (na, įsivaizduokim, kad su laiku atsiras truputį daugiau); 2) paskaityti paaiškinimus tipo “Skaityklės – kas tai?” (įdomu ir naudinga bendram išsilavinimui).

Kažkur pasaulyje e-knygos jau kažkam yra įprastas ir mėgiamas daiktas. Ar įmanoma tai bus Lietuvoje- pažiūrėsim. Viena vertus- esame pasaulio dalis ir visos mados pas mus ateina. Kita vertus- ateina viskas, bet prigyja tik tai, kas turi prasmę. Ar turės prasmę e-knygų gaminimas, kai rinka tokia maža? Ar turės prasmę e-knygos LIETUVIŠKAI, o gal lietuvybė šioje srityje turės tiek pat “pasisekimo”, kiek populiari yra lietuvybė, rašant sms.

Ir dar vienas klausimas, kuris įdomus: ar man darr teks kada nors paimti į rankas tą daiktą, ar ne. Kol kas neturiu jokio noro, man jo nereikia. Betgi buvo laikas, kai sakiau (ir buvau įsitikinęs), kad man visiškai nereikalinga tokia nesąmonė- spalvotas televizorius, niekada jo neturėsiu. Paskui buvau įsitikinęs, kad niekada iki manęs nedaeis CD, DVD, skaitmeninis fotoaparatas. Atėjo greičiau, nei įsivaizdavau. Bet buvo dalykų, kurie taip ir nepaplito. Pranešimų gaviklis, pvz. Ar dar atsimenate, kaip jie atrodė, ar daug kas naudojotės?- nelabai.

Advertisements

7 komentarai “e-knygos lietuviškai: įdomu, ar taps kada nors realybe

  1. Sveikas, Fanta,
    Na galiu pasakyt, kad skaitau elektronines knygas. Bet dazniausiais susietas su darbu ir del to visas skaitymas susiveda i keliu skyriu is visos knygos studijomis. Taciau skaitau ir grozines knygas. Va, kaip rasiau, nusipirkau telefona, tai jame yra tokia galimybe gauti knygas (kai kurias net uz dyka) tai jame irgi jau baigiu perskaityt viena knyga – labai patogu, daiktas toks nekrenta i akis, nes visi turi po viena, o kartais buna ilgi visokie susirinkimai darbe ar siaip ir lyg ir negaletum isijautes ka nors kita daryt, bet va nezymiai nukreipes zvilgsni i savo telefona galejau perskaityt nemaza dali, netiketai visai neblogos knygeles.
    Is kitos puses pagalvok kiek gi pats skaitai visokio slamsto internete kas diena. Knygos butu labai panasu, gal siek tiek labiau statiska ir maziau vizualines stimuliacijos, bet juk vis tik gauni pasitenkinima ir is skaitymo. Nors ir pradejau vartoti elektronines knygas, bet dar nesu pasiruoses uz tai moketi pinigus. Is tiesu pagrindine problema yra ta, kad tiksliai nezinau ar knyga gera ar ne, o ju pasirinkimas yra per daug didelis, kad galeciau is anksto kaip nors tai nuspeti. O uz slamsta moket pinigus visai nenoriu.

  2. “pagalvok kiek gi pats skaitai visokio slamsto internete kas diena. ”
    Aha, bjaurus įprotis. Dažnai pagalvoju sau, kartais netgi knieti kokį iškilmingą manifestą paskelbt: “REIKIA GYVENTI ŠVARIAU!”- ta prasme, kad mažiau murzintis po visokius delfius, rečiau žiūrėti tv žinias, neteršti savo sąmonės kasdieniais tuščiais purvasklaidos pliurpalais, o vietoje to geriau mėgautis švaresniais dalykais: knygomis, filmais, muzika.
    Bet. Žmogus taip jau surėdytas. Žmonės visada greičiau nusigriebdavo kvailą laikraštį su paveiksliukais, anekdotais, pletkais ir kryžiažodžiais. Atseit, lengviau. Nors, turbūt, lemia ne lengvumas, o tiesiog pateikimo būdas.
    Ir dar įsivaizdavimas- visai kvaila mintis: atseit, čia, laikraštyje (internete) NAUJIENOS. Atseit- Čechovas nepabėgs, jis gali palaukti, aš jį kada nors vėliau gal paskaitysiu. Atseit, svarbu man dabar sužinoti, ką ŠIANDIEN “bernardinuose” ar kokioj “alfoj” pasakė “naujo” koks nors laucius-navickas-racius-valatka. Nors “naujiena” beveik niekada nebūna kas nors NAUJO, anaiptol. Vis tas-pats-per-tą-patį, gromulavimai, atrajojimai.
    Bet žmonės turi daug beprasmiškų bjaurokų įpročių. Semkių gliaudymas, popkornas, rūkymas, plepėjimas.

  3. “tiksliai nezinau ar knyga gera ar ne, o ju pasirinkimas yra per daug didelis, kad galeciau is anksto kaip nors tai nuspeti.”

    Tikrai jie turės kaip nors ateityje mėginti spręst šitą dalyką. Surast kokį nors būdą, imituojantį knygos “pavartymą prie lentynos”. Knygyne juk irgi tiksliai nežinai, knyga gera, ar ne. Ką darai? Pažiūri, kas parašyta ant viršelių. Nelabai pasitikėdamas anotaciniais reklaminiais tekstukais- dar pavartai knygą, pasižvalgai, kaip tas tekstas atrodo. Neperskaitai daug, bet bent jau įsivaizduoji, kad įkišai nosį į pačią knygą, o ne tik jos viršelį.
    Gal e-knygų “knygynuose” turėtų gulėti “shareware” kopijos: be pinigų galėtum pamatyti knygos fragmentus, keletą gabaliukų. Kažką panašiai, kaip tinklapyje “Google books”.

  4. Kadangi rankose neturėjau, man buvo įdomu pažiūrėti šį filmuką. Dabar jau konkrečiau įsivaizduoju, kas tai per daiktas.

    (Bandžiau įsivaizduoti kainą, kuri mane sugundytų įsigyt tokį daiktą. 950 Lt, kurių norima dabar- tikrai ne. Gal gundyčiaus, jeigu atpigtų bent iki 200 Lt. Kol kas tai aiškiai negręsia, todėl galima apie tai negalvoti. Nes irgi būtų eilinis nereikalingas pirkinys… 🙂 )

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s