pafilosofuokime truputį apie “depresiją“

(žiema baigiasi, jau galima filosofuoti.  …)

Šį kartą ir man “Ūbis“ davė bent kiek naudos, įdomią filosofinę citatą. Iš kažkokio, atseit, Houellebecqo.
„Tradiciškai aštrus matymas bûdingas asmenims, turintiems polinkį į depresiją. Jis apibūdinamas kaip radikalus atsisakymas angažuotis į tai, kas domina daugumą žmonių, ir pasireiškia pirmiausia nesidomėjimu klausimais, kurie, reikia pripažinti, iš tikrųjų nėra įdomūs.
Taigi galima įsivaizduoti žmogų, kuris yra įsimylėjęs, nors jį ir kankina depresija. Bet visiškai neįmanoma įsivaizduoti žmogaus, kuris apimtas depresijos ir kartu dar yra patriotas.
—————————
Nesidomėjimas klausimais, kurie, “reikia pripažinti, iš tikrųjų nėra įdomūs“.
Velniškai patogus savęs pateisinimas. Kai eilinį kartą kas nors kaltina, kad niekuo nesidomiu. Normalūs žmonės tokius, kurie “niekuo nesidomi“ (t.y., domisi tik niekais) smerkia, arba- geriausiu atveju- niekina. Nes tikrai jokios užuojautos tokie neverti.
Šitas Ūbis tai pateikia taip, kad, atseit, šitas Houellebecq’as tokį elgesį vadina depresija.
Hm. Nesutikčiau taip lengvai. Gal KAM NORS tai ir depresija, matau kartais šen bei ten keletą depresuojančių žmonių, gal jie tikrai. (Bet- ar depresuojantys aplamai domisi KUO NORS, iškyrus save-mieliausiąjį??). Bet man tikrai ne depresija, kai domiuosi niekam-neįdomiais-niekais, ir ne depresija (o tik tinginystė) nulemia, kad man nuobodu “privalomai-visiems-būtini“ dalykai.

Bukovskio “Arklienos kumpį“ dabar skaitau, ten jaunasis Činaskis irgi taip samprotauja, pateisindamas savo nevykėliškumą: atseit, – kuriam galui jie visi taip stengiasi? dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus, statyti namą, paskui stengtis pastatyti DAR VIENĄ namą (jei spėsi), pagimdyti DAR VIENĄ  vaikelį (jei spėsi), palypėti DAR VIENĄ laiptelį savo įmonėje (jei sugebėsi)–  užsiiminėti tuo uoliai  visą gyvenimą, skirti jėgas tam, kad gale, kai leisis uždanga, apturėtum džiaugsmą (jei spėsi) išdidžiai surikt: AŠ PADARIAU!.

Činaskis įsivaizduoja turįs teisę suabejoti, ar TIKRAI jam to reikia, ar tikrai tai BŪTINA.


Aišku, aš čia nupasakoju netiksliai, knygoje ne tie žodžiai ir, galbūt, ne tos mintys. Tik pasinaudojau tuo Činaskiu, nes visada naudinga turėti po ranka ką nors, kam galėtum suverst savo nuodėmes. Negi sakysiu, kad aš taip nepadoriai galvoju. Ne, aš ne. Činaskis. Kuris irgi išgalvotas Bukovskio, nes Bukovskis turėjo kam nors užrašyti savo nuodėmes.


Apsimeta. Visi apsimeta. Ir tie, kurie sako, kad jiems RŪPI, ir jie kam nors  rūpės. Ir tie, kurie tvirtina, kad jiems nerūpi, viskas DZIN.


Turbūt. Nežinau. Tik šiaip pafilosofavau, dėl bajerio.

Reklama

Vienas komentaras apie “pafilosofuokime truputį apie “depresiją“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s