Pletkai, ginčai ir kitos linksmybės.

“… žiniasklaidos kadrus augina tie patys, kas profesionaliai užsiima kalbos smaugimu. O pavyzdžiai yra tragiški. Rimtais rašytojais, apžvalgininkais ir autoritetais laikomi susitaurinę, save įsimylėję ir dar savo misija įsitikinę asmenys: Artūras Račas, Rūta Grinevičiūtė, Nida Vasiliauskaitė. Jie visi yra pasiekę aukštumas: nuobodaus, nykaus graudenimo, lėkšto moralizavimo, visiško banalumo. Račas apskritai laikomas Lietuvos žurnalistikos sąžine. Žurnalistikoje toną diktuoja kūrybinės davatkos. Įdomiausia, kad ir blog‘uose dažnai vyrauja tokios pačios nuotaikos. Labiausiai gerbiamais laikomi didžiausi nuoboduliai ir moralizuotojai. Jie norėtų rašyti taip pat nykiai kaip Račas, tik dar neišmoko. “

Metų ‘Best Seller’isAndrius Užkalnis demonstruoja žemą lygį. Siekia pigaus populiarumo savo blogui primityviausia priemone, kokia tik gali būti: kritikuoja Račą. Aišku, būdas patikimas, išbandytas, Račas būtinai atsilieps, paskui jį į Užkalnio blogą plūstels gauja džiugiai nusiteikusių “dundukų” (ir mes tarp jų), judėjimas gausis. Bet?? Taip pigiai?? Gėdinga.

Noriu pasakyt, kad teiginiai, išdėstyti tame Užkalnio straipsnyje, man aplamai patinka, pilnai pritariu jiems. Tik knieti niekšiškai pasiteirauti:
-Jeigu Artūrą Račą, Rūtą Grinevičiūtę, Nidą Vasiliauskaitę autorius vadina “kūrybinėmis davatkomis ir žurnalistikos nuoboduoliais” (puikus apibrėžimas!)- kodėl jis pamiršo įtraukti į šį sąrašą garbiuosius Valatką, Miliūtę, Savukyną, Vasiliauską.  Gal mielajam Andriui jie- nedavatkiškos žurnalistikos etalonai?
Tada aš su juo nesutinku. Jeigu apie Valatką prisilaikoma principo “geriau nieko”, nes jo laikraštyje Užkalnis spausdinasi- tada suprantu ir nieko nesakau, viskas tvarkoj.


Žinoma, aš pajuokavau. Žinoma, mums ir dabar rūpi tiktai viena: pramoga. Pramogos lauksime Užkalnio ir Račo bloguose, nes žinom, kad būtinai Užkalnis susilauks dėmesio, apie kurį svajoja:

“…šimtais eilučių besitesiančių razborkių, kurios neišvengiamai prasideda… kai apie jį kas nors ką nors parašo; dabar laukiu, kada man bus penkiolikoje puslapių argumentuotai įrodyta, kad aš neteisus.”

Ginčuose gimsta tiesa. Kartais. 😛

Reklama

20 komentarų apie “Pletkai, ginčai ir kitos linksmybės.

  1. Turiu prisipažinti, kad nors ir labai patinka, kai žurnalistai badosi kaip toreadorai publikai šūkčiojant iš siaubo ir malonumo po kiekvieno sėkmingo dūrio, tačiau šį kartą Užkalnis išmetė savo mintis labai keistu momentu – kaip tik kai jo darbdavys Valatka jau neapsikentęs staugia ant Račo per LRT Tarybos posėdį. Šioje vietoje negaliu atsistebėti Ryžtingosios Dalios pozicija, nes kitiems, pvz. koalicijai, ji lengvai nurodinėja, kad tarpusavyje susitartų ir dirbtų bendram tikslui, o kai prezidentūros deleguoti atstovai per LRT Tarybą demonstruoja tokius kardinaliai priešingus požiūrius, tai Nurodinėtoja kažkodėl nedrįsta savo ūkio pasitvarkyti. Ponia, sugebanti išmesti iš darbo vietų visokius diplomatus, nesugeba atstatydinti absoliučiai savo verslą ir interesus atstovaujančio Valatkos.

  2. “Ponia, sugebanti išmesti iš darbo vietų visokius diplomatus, nesugeba atstatydinti absoliučiai savo verslą ir interesus atstovaujančio Valatkos.”

    Tamsta čia negražiai parašei. Kaip rūnkelė kokia. Prieš darant tokius pareiškimus, reikėtų pirma pasidomėti įstatymais: dabartinė LRT Tarybos sudarymo tvarka kaip tik ir yra TAIP padaryta, kad NEGALĖTŲ visokios prezidentės ar Seimo frakcijų vadovės kada užnori kaitalioti VISUOMENINIO transliuotojo Tarybos sudėtį. Specialiai taip padaryta, kad Adamkaus paskirto Valatkos negalėtų nuimti Grybauskaitė. Kadencijų persidengimas garantuoja, atseit, nepriklausomumą nuo valdžios.

    Teorija graži, praktika…- kaip gaunasi.

  3. “kitiems, pvz. koalicijai, ji lengvai nurodinėja…”

    O Stanislovas Gediminas Ilgūnas yra, turbūt, ne jos kompetencijoje. Kuo jinai jį gali pagąsdint. Niekuo. Netgi pas save ant kilimo pasikviest nelabai. Tik į prokuratūrą retkarčiais.

  4. Kažkaip nerandu aš tame įstatyme nuorodos į Tamstos minimą nepriklausomumo nuo valdžios garantavimą. Įstatymas žiauriai primityvus, matyt, rašė koks Savukynas, pasakyta, kad Tarybą sudaro “visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai” ir nurodoma, kokios įstaigos bei kokiam laikotarpiui tuos “veikėjus” deleguoja. Ir tikrai, nurodoma, kad LRT Tarybos nario negalima atšaukti iš pareigų, nebent jis pats to nori arba yra nusikaltėlis. Taip pat negalėtų būti nariu koks Valatka, jei prieš jį paskiriant būtų žinoma, kad jis yra Lryto televizijos bendrasavininkis. Jei jis įkuria kokią TV jau būdamas LRT Tarybos nariu, tai nėra pagrindas jį atšaukti 🙂
    Taip, įstatymas toks kvailas, tik nereikia aiškinti, kad Prezidentė čia bejėgė. Daugeliu atveju ji irgi nurodo daryti tai, ko dar nėra įstatymuose: sugalvoti Sodros reformą ir pan. Tai kodėl dabar neinicijuoja LRT įstatymo pakeitimų?

  5. Nyki diskusija. O kur dundukai ir pseudointelektualai ir kitos kalbos grožybės?
    Pas Užkalnį irgi jokios reakcijos.
    Pasikeitė etalono taktika?

  6. Visiškai sutinku, kad nė iš tolo netempiame iki žurnalistų pamėgtos bendravimo manieros, o norėdamas gerai pasijausti, ponas Račas turėtų ieškoti sau artimesnių dūšių, kurie lygiai taip pat moka taikliai svaidytis dundukais, įtakos agentais ir pan.

  7. Mielasis A(r). pagaliau sureagavo į nemielojo A(u). akibrokštą. Pagirtinai, tiesiog neįtikėtinai santūriai. Įrodė, kad netgi jis sugeba tvardytis, kai labai reikia. Aišku, jeigu ne po krepšinio, kai gerai išsimiega.
    Jokių keiksmažodžių, jokio plūdimosi. Vieninteliai epitetai, kuriuos sau leido, švelnučiai ir lyriški: “rašytojas” ir “monitoringo specialistas”.
    Vertiname kolegos elgesį stipriu ketvertu.

  8. Iš tikrųjų: labai taurūs pasikandžiojimai. Įdomu, o kas iš rešeivų turi pono Račo leidimą vadinti save žurnalistu? Matyt, tik Matonis su Savukynu…

  9. Taigi, Užkalniui nepavyko prisivilioti Račo dundukų. Neišdegė sumanymas. Tik keletas ten pas jį bloge paliko pėdsaką, o likusieji ištikimai lojo įprastoje vietoje – pas Šeimininką, kaip taikliai apibūdino Užkalnis naujame poste. Akivaizdu, kad Račo publika – nesvarbu, ar vizgindami uodegas, ar patys gėrėdamiesi savo drąsa aploti Tokį Žmogų, – bevelija būti pastebėti, net pastoviai apšaukiami dundukais bei nuolat cenzūruojami Račo, o ne laisvai padiskutuoti su Užkalniu 😉

  10. Dabar aš jau Tau pasakysiu. Tai, ką buvau pradėjęs rašyti užvakar, bet tada po poros žodžių aptingau, nutariau, kad tai atrodys kvaila, ir ištryniau. Nutariau, kad protingiau patylėt.
    Nes buvau pradėjęs tada rašyt kvailokai skambančius žodžius. Kažką tokio tipo “pas Račą įdomiau”.

    O dabar jau pasakysiu tai. Po to, kai šiandien perskaičiau shit’ą Užkalnio nesąmonę ir juo pasibjaurėjau. Nuvylė jis mane gerokai. Nors didesnių iliuzijų niekad ir nepuoselėjau, šventųjų ir teisuolių mūsuose, žinia, nebūna.
    Bet šitas kartas rodo, kad su Užkalniu ne tik diskutuot nuobodu, bet netgi ir šaipytis iš jo beviltiška. Šiuo atžvilgiu Račas, ko gero, tikrai įdomesnis. 🙂

  11. Taip, sutinku, kad iš Račo šaipytis ne beviltiška, nes labiau pažeidžiamas. Ir, žinoma, kiekvienas laisvas pasirinkti, ką ir kur skaityti.

  12. Netyčia radau šį įrašą. Man pasirodė gana naivus Jūsų įsitikinimas, kad apie Račą aš taip pasisakiau dėl to, kad jis atsilieptų, o paskui į mano blog’ą ateitų gauja dundukų. Matyt, Jums sunku įsivaizduoti, kad komentaras galėjo būti paprasčiausia mano nuomonės išraiška. Kaip ir, turbūt, sunku įsivaizduoti, kad galima populiarumo turėti pakankamai ir daugiau neieškoti, bent jau tarp tų intelektinių flatlainerių (angl. flatliner), kurie randa įdomumą Račo zanudstvoje. Net supermama.lt yra įdomesnė ir kartais turi ir humoro, ir sąmojo, ir naujų idėjų, ko nepasakysi apie racas.lt.

    Dėl kritikos, kodėl pavardinai tuos, o nepavardinai kitų: todėl, kad mano išvardintus laikau rimtu rimta žurnalistikos problema, o Jūsų išvardintų tokia problema nelaikau.

  13. ” Man pasirodė gana naivus Jūsų įsitikinimas, kad apie Račą aš taip pasisakiau dėl to, kad jis atsilieptų, o paskui į mano blog’ą ateitų gauja dundukų. Matyt, Jums sunku įsivaizduoti, kad …”

    Matyt, jums sunku įsivaizduoti, kad mes irgi mėgstame juokauti. Žmogui, nežinančiam konteksto (t,y,. nebendravusiam su mumis) tai atleistina.
    Paaiškinu: mūsų nuomone, kurią čia ir kitur kiekviena proga kartojome, yra 3 pigiausi blogo populiarumo siekimo būdai. 1. Parašyti ką nors apie žydus; 2. parašyti ką nors apie gėjus; 3. parašyti ką nors apie Račą.
    Tik tiek. Rašymas apie Užkalnį kol kas į šiuos būdus neįeina. Gal kada nors. 😛
    Dėl supermamos- pritariu. Norst pasakyčiau, kad lyginti superforumą, kuriame yra visko ir visokių, su mažyčiais blogais negalima. Nelyginami dalykai.
    Ir dar pasinaudoju proga pasakyti, kad man irgi labai patiko citata iš Nidos V. Šauni. 😛

  14. Tai mat ne iki galo buvau supratęs.

    Turiu pasakyti, kad grynai pagal trafiką žiūrint, tai didžiausio lankytojų skaičiaus susilaukė įrašas “Debilų generacijos ženklai”, kuris buvo nei apie žydus, nei apie gėjus, nei apie Račą. O tam įrašui ant kulnų mina nesuprantamu būdu Nida Vasiliauskaitė ir jos citata, kurią nesuprantamu būdu pašierino vien feisbuke 68 (!) žmonės.

    Dar kartą ačiū Jūsų blogo nariams už dėmesį.

  15. Andriaus Užkalnio bloge aną savaitę, per atostogas, “skaniai” perskaičiau apie lankytinas kavines Nidoje, valgius, vynus ir jų kainų palyginimus su pardavinėjamais mažmeninėje prekyboje.
    O ką ten N.Vasiliauskaitė pasakė tai kažkaip man susiliejo su ta pačia Nida ir nekreipiau dėmesio į tą citatą. Tikiuosi kad, blogo puoselėtojas dėl to labai nesupyks. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s