Kęstutis Girnius savo pamokslėlyje panaudojo tokį keistokai nuskambėjusį argumentą, kad net ir man užėjo noras paplepėt apie gėjų paradus. Kurie man, tiesą sakant, visai dzin. Nes po mano langais, mano kieme lyg ir nenumatomi, taigi- jokiems mano vaikams, nei anūkams, nei bobutėms akių nebadys ir gyventi netrukdys. O ten kažkur ties Sporto rūmais dėl manęs gali nors kasdien kas nors žygiuoti: gėjai, naciai, bolševikai, feministės, negrai, veganai, tibetofilai, kedžiaus mylėtojai, paksininkai, račiaus dundukai, etc. Jų reikalas, ne mano. Man svarbu, kad manęs neverstų su kuriais nors iš jų žygiuoti. Man svarbu, kad nebūčiau verčiamas mylėti, nekęsti, piktintis ar ginti reikalus, kurie man nė kiek nėra svarbūs.

Kęstutis Girnius, kaip ir daugybė kitų, stengiasi mane įtikint, kad man privalo rūpėti homoseksualų teisės.

Ai, tegu. Ar aš ką sakau. Kažkas kovoja dėl banginių, dėl kailinių gyvūnėlių teisių, kitas jaudinasi dėl mokinių teisių mokykloje. Visokių yra. Ar visų jų taip labai jau reikia- kitas klausimas.

Aha. Tai jau prieinu prie to argumento, kuris mane taip užkabino Kęstučio Girniaus pamokslėlyje. Jis rašo:

“nors nereikia piktavališkai užgauti žmonių, vienų jautrumas nenustato kitų žmonių teisių ribų. Pamaldų ar fanatišką musulmoną užgaus, net papiktins trumpus sijonus dėvinčios merginos, kurios, jo nuomone, begėdiškai demonstruoja savo seksualumą. Bet tai jo problema, ne merginų. Nei joms rengtis pagal jo, nei pagal daugumos skonį, net jei sijonėliai neapsakomai užgautų plačius gyventojų sluoksnius. Pasipiktinimas gėjų elgesiu panašiai nepateisina jų teisių varžymo.”

Aha. Dėl tų merginų sijonų demonstravimo musulmonams. Kad, atseit, tai ne merginų problema, jeigu musulmonams nepatinka. Aha, pritariu. Jeigu tos merginos Lietuvoj, ir musulmonas Lietuvoj.

Bet ne tada, jeigu tos merginos iš Lietuvos  demonstruoja savo madas kur nors Irane ar Saudo Arabijoj. Tada aš vis tik pasakyčiau, kad tai tų merginų problema, jeigu į jas musulmonai žiūrės nelabai pagarbiai. O ne musulmonų. Kurie, anot Girniaus, prisilaiko laukiniškų papročių ir nenori suprasti europietiško grožio bei moralės normų.

Na, taip, mes esame kažkiek laukiniai. Mes esam homofobai, esam rasistai, kaimiečiai esam- na, ir kas? Jeigu mes neįpratę prie tokių problemų, nes jų paprasčiausiai nebuvo- kodėl jas būtinai reikia dabar dirbtinai “spręsti”?

Girdėjau, kaip per teliką skundėsi juodaodis studentas iš Brazilijos, kad Vilniuje patiria rasistines problemas. “Sėdime bare, geriame alų. garsiai bendraujame, o jie į mus SPOKSO!”. “Visuomeniniame transporte irgi- SPOKSO!”

Aš suprantu jų problemas, suprantu. Žinau, kaip nemalonu. Būdavo, nuvažiuoju į kokias Pliurpiškes. Užeinu į vietinę valgyklėlę, pasiimu alaus- o vietiniai SPOKSO. Einu gatve, nieko niekam nedarydamas blogo, o jie, rupūžės, kiekvienas net atsigręždamas- SPOKSO! Nors aš nei juodaodis, nei su parandža, ir netgi ne su škotišku sijonėliu…

Kodėl mums dabar staiga taip pasidarė būtina mokytis teisingai elgtis čia, Lietuvoj, su juodaodžiais, gėjais ir musulmonėmis merginomis? Na, aišku, čia mes nemokinti, tamsūs. Bet gal, sakau, neieškokim problemų ten, kur jų kol kas nelabai buvo. Gal, sakau, jeigu lietuvis Niujorke SPOKSO į juodaodį, tai jis tikrai kaimietis, o Maišiogaloj tai gal dar galima ir paspoksot, ir netgi pasipravardžiuot, didelio čia daikto… Arba muslimų moterys su parandžomis. Man jos nekliūva, ir kitam nekliūtų, jeigu tai tik drabužis. Bet, jeigu tai darosi demonstracija, ir jeigu iš to imama daryti specialią problemą- tada tikrai tai  būtinai ima darytis problema. Bet vėl- kieno? Mūsų problema, ar tų musulmonių? Jeigu mes į jas SPOKSOME, tai gal, sakau, jos galėtų susiprasti, kad tai JŲ parandžos šitam peizaže atrodo trupučiuką ne vietoj. Ir kad, jeigu jau jums likimas lėmė atsirasti čia, kur žmonės net kupranugario pamelžti nemoka, tai gal reiktų ne MUS versti mokytis nešioti parandžą…

Ir nebežinai žmogus, kurie tau darosi bjauresni: kovotojai, protestuotojai prieš juos, ar raginantys ginti, … ar visų tų nesąmonių kasdieniniai aprašinėtojai (prie pastarųjų  šiuo  ir aš šį kartą trupučiuką prisidėjau..)

Advertisements

6 komentarai “

  1. Nežinau, ar mes turėtume nesikeisti vien todėl, kad gyvename savo šalyje ir nenorime joje matyti kai kurių dalykų. Kiek žinau, ir senais laikais kiekviename kaime būdavo bent po vieną vištgaidį. Taip buvo vadinami žmonės su aiškiai dvejopais lyties požymiais, o gal dar ir dėl kitų priežasčių. Tačiau jie juk būdavo kaip kokie raupsuoti: gyvuoti galėjo, bet padoriems žmonėms po akimis maišytis neturėjo teisės, kad nesukeltų per dažnai jiems jų teisėto pasišlykštėjimo. Žinoma, kai dauguma yra iškrypę kitaip, pvz, gali mušti savo bobas, girtuokliauti, vogti ar dar kaip nors reikšti savo maskilinizmą, tai mažumai belieka patylėti ir slėpti savo išsigimimus. Klausimas tik toks: ar dar ilgai norime laikytis tokios kaimiečio gyvensenos? Kur gi jos privalumai? Išsaugo sveiką tautą? Tampa pasaulio kultūros ar pramonės pirmūnais? Kur tie gigantai, kuriuos gimdo sveika valstietiška, nemėgstanti iškrypėlių ir išsigimėlių tauta?

  2. Kažką vėl nusišneki. “Kur tie gigantai..?”
    Kaip tai- kur. Čiurlionis, Maironis, Sabonis. Vienas, tiesa, nevisai lietuvis ir nevisai normalus buvo, kitas buvo kunigas (o jie dažnai būna pedofilai…), ale vis tiek didžiuojamės.
    O bobą mušti buvo sveikas liaudiškas paprotys. Paklausk Trojaus, jis papasakos, koks gyvenimas gaunasi nemušant…

    Dar pasakysi, kad ir mokyklose mokinius mušti nereikia, ir į kampą statyti nereikia, ir rūkyti per pamokas negalima drausti. Atseit, reikia kaip Amerikoj, Paryžiuj. O man atrodo- nereikia. 🙂 Mes dar apie tai nepakalbėjom.

  3. “Nežinau, ar mes turėtume nesikeisti vien todėl, kad gyvename savo šalyje..”
    Aš nesakau, kad nesikeisime. Keisimės. Sakau tik, kad papročius keisti sveikiau yra natūraliai, kai to reikia, kai tam ateina laikas. Papročiai keičiasi neišvengiamai, kada aplinka keičiasi. Bet kvaila (o dažnai ir pavojinga) keisti juos per prievartą, pagal svetimą madą. Vien todėl, kad taip, atseit, šiandien madinga kultūringesniuose kraštuose.
    Po velnių, yra ir kitų kultūros dalykų, kuriuos gal būtų svarbiau išmokt. Nešikint šunų kur papuola, vairuoti mašinas padoriai. Mažiau keiktis, šiukšlint, vogt, girtuokliaut. O tada jau ir gėjus mylėti gal gausis lengviau. 🙂

  4. Ir aklas mato kad prievarta primetama tautai diskusija apie gėjus jau yra jų planuotas ir pasiektas tikslas. Toks PR metodas – kalbėti kalbėti ta tema ir po truputį žmonėse bus nuplauti barjerai gėjų atšžvilgiu. Taig bet koks pokalbis paie gėjus tai vanduo ant jų malūnėlio.
    Bet kas finansuoja tokio masto PR? Iš kur pas jos tiek babkių? Gal kai neturi vaikų pinigų palieka palikimus savo gėjų fondams?

  5. Panašius į šio anonimo vapesius vis paskleisdavo Troy ir jo draugai nacionalistai. Net kyla kartais noras, kad Sveikos Tautos Propaguotojai taip pat uždraustų egzistuoti ir storiems žmonėms – juk nenormalūs jie, tie lašiniuočiai, marš į getus ir nedrįskite apie save priminti. Tokių neturi būti – sprendžia Troy draugai su kerzavais batais (bet jau ne Troy).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s