Apie grynuolius, migrantus, mišrūnus. (Sąmonės ir nesąmonės)

Romualdas Ozolas apie idėją “Visas pasaulis – Lietuva!“:

“Nežinau, kas aname susirinkime pasiūlė tą Lietuvos supratimo „patobulinimą“. Nežinau, ar buvo jam pritarta, ar jis buvo atmestas kaip absurdiškas. Tiesą pasakius … ne taip ir svarbu.
Žinau viena: tokias „inovacijas“ gimdanti sąmonė – jau migranto sąmonė.“

Nekantriai laukiame, kada gi pagaliau iš gerbiamojo filosofo lūpų pasigirs ir žodis “mišrūnas“. Nors gal… Tenka prisipažint, kad retokai jo raštus nagrinėjame, kalbų klausomės. Galėjome ir praleisti.

P.S. Paveiksliukas, kurį pamatysite žemiau, yra visai ne į temą, niekaip nesiejamas nei su gerb. R.O., nei su gerb. P.A. idėjomis ar pažiūromis. Tik šiaip, pajuokavimas. Jei kam atrodys nelabai vykęs- prašau užsimerkti ir nekreipti dėmesio. .

Reklama

20 komentarų apie “Apie grynuolius, migrantus, mišrūnus. (Sąmonės ir nesąmonės)

  1. Man pasidarė įdomu, ar šio Tautos grynumo gynėjo bloge kas nors įšdrįsta komentuoti. Radau artimiausioje praeityje du komentarus. Vienas – nenuostabu dėl temos, o nuostabu, kad tik vienas – apie Kedžio mergaitės bylą, o kitas komentaras senokame tekste atrodė taip:

    Audrius Bačiulis rašo:

    2010-05-17 08:48
    Tėtuši Romualdai, bent jau nemeluotum. Kai prieš ketverius metus mudu su Valdu Vasiliausku kėlėme a.a. Vyro Pociūno žūties klausimą ir tempėme už ausų į dienos šviesą tavo bendražygį Albinušką, jokia Grinevičių Rūtelė net šalia nestovėjo.

  2. Paskaičiusi Minio komentarą Ozolo bloge, savo reakciją radau Kunčiaus tekste:
    “Atrodo neįtikėtina, kad nemaža dalis tų žmonių, kurie stovėjo Baltijos kelyje, nuo sovietų tankų kūnais gynė Vilniaus TV bokštą ir Seimą, Blokados fondui aukojo paskutines šeimos santaupas, per keliolika metų galėjo iš herojų tapti apdriskusiais niurgzliais, nepakenčiamais bambekliais, internetiniuose dienoraščiuose ar tinklalapių komentaruose iš nevilties liejančiais tulžį ant viso pasaulio.“

    Ir labai patiko tas pasakojimas:
    “Drįstu save priskirti mūsų platumose jau išmirštančiai profesionalių rašytojų bendrijai, todėl žinau beveik visus jos įpročius ir papročius. Vieni iš mūsų dalį laiko praleidžia gulėdami ant sofos – gailiai aimanuoja dėl pasaulio neteisybių, ilgesingai žiūri į lubas arba kolekcionuoja niekam nebereikalingus sapnus. Antri atvirkščiai – iki pamišimo it sufijai sukasi pramogų pasaulyje, medžioja madingesnes eterio merginas ar drumstame vandenyje žvejoja svetimus pinigus.

    O treti senu Europos didmiesčių rašeivų įpročiu iki vėlumos bastosi, slankioja po miestą, neva rinkdami medžiagą būsimiems kūriniams ar apmąstydami jau turimą. Tokiems priklausau ir aš, nes tiesiog neįsivaizduoju savęs be pasivaikščiojimų po Vilnių.“

    Čia tik įžanga, toliau apie atsitiktinumus ir apie tai:
    “Supriešinti, pažeminti, ilgam laikui supykdyti kaimynus ir tautas gali bet kas – spalva, pašvaistė, durų slenkstis. Šių veikų priežastis – ne tik geidžiami užvaldyti gamtos turtai, bet ir papročių skirtumai, religinis antagonizmas, nesutampantys požiūriai į praeitį, net skyryba ir gramatika. Nuo XIX a. antrosios pusės būtent gimtoji kalba supriešino lietuvius ir lenkus, daugiau nei pusę tūkstančio metų iki tol gyvenusius „pakenčiamoje“ santarvėje.“
    Atspausdinta “Kultūros baruose“, perspausdino lrytas.lt: http://www.lrytas.lt/-12755843401274216894-apie-atsitiktinumo-logik%C4%85-ir-teis%C4%99-gyventi.htm

  3. Tą apibūdinimą aš mintyse pritaikiau p.Ozolui, tačiau atkreipk, Mini, dėmesį ir į tai, kad citavau, kaip tokie veikėjai moka suaktyvinti, įtraukti, moderuoti nesutarimus kad ir dėl skyrybos ar gramatikos – visų pirma tuo, kad pasiūlo žmones skirstyti į vienokius ir kitokius. Jei ir vienai, ir kitai grupei priskirti žmonės “užkimba“, tai prišneka kartais ir visai nereikalingų dalykų.

  4. Pertrauką daryt galima ir paprastesniu būdu, nebūtinai iškilmingai užsidarant. Vilnis ir Minis man truputį įtartini atrodo su savo tokiais triukais. Bet, kaip sakoma, skonio reikalas.
    Nepabandęs negaliu pasakyt, kaip aš elgsiuos, kai man atsibos rašinėt. Ar tiesiog pamiršiu, ar kaip nors iškilmingiau.

    Aš tik tingiu dabar. Gal vėliau. Tegu Minis dar truputį pasikankina, sakau. Imsiu, ir apsimesiu, kad man nė kiek nerūpi, ką jis veikia su savo “Labanakčiu“. Nerašysiu pareiškimo ir neprašysiu pakvietimo. Ir netgi neįsižeidinėsiu garsiai, kad manęs nepakviečia į išrinktųjų sąrašą.
    Gal jis ten darys šeimyninį albumą. Angliškai.
    O gal visai nieko.
    Nežinoti yra netgi kažkiek įdomiau. Intriguoja. 🙂

  5. Nera jokio issrinktuju saraso, taip, kad, Fanta, negaliu pakviesti i ten kur nieko nera. Kromelis uzsidare remontui.

  6. Vis tiek, Mini, pakliuvai į nepadorią padėtį. Nes kaip įrodytum, kad sąrašo nėra? Negali, nėra būdo. Na, gerai, gali Buka patvirtint, kad sąrašo tikrai nėra, nes jos nepakvietė. Galima būtų pasakyt: aha, jeigu jau net Bukos nepakvietė, tai gal. Bet ar galime tokiu atveju jau tikėti, kad Buka nemeluoja? O gal ją pakvietė su sąlyga, kad mums jokiu būdu neišsitartų. Žinoma, tokios sąlygos su moteriškėmis reikalas labai nepatikimas, bet kurį laiką gali ir neprasitart.
    Taigi, Mini. Kaip įrodysi, kad sąrašo nėra? Papuolei. 🙂

    Nebent visai ištrintum, supykęs. Bet tai jau būtų visai nesąmonė, nesugalvok taip daryt, gal dar pravers. Kol kas tegu būna remontas. Vasarą remontas yra normalu.

  7. Dazniausiai irodinejamos tiesos kurios yra, o ko nera irodyti neimanoma (kas galetu paneigti, kad …), kaip pavyzdziui neimanoma nufotografuoti (pateikti vaizdinio irodymo) to ko nera.
    Bet suprantu, kad vien tokiu kalbu varinejimas yra savotiskas malonumas, kaip metymasis su maistu – o gal kas prilips, o jei neprilips tai vis tiek bent jau atrodys kad prilipo 🙂

  8. Ne, aš neturiu tokio pomėgio. Tortais mėtosi amerikonai, Mini. Mes amerikonėjame dideliais tempais, Mini, bet dar vis tik ne tokiais. 🙂

  9. Na taip, tortais dar mums nesigauna pasimėtyti, net jei bandai sviesti tortą, paaiškėja, kad pagriebei granatą 😉
    O kadangi Fanta pradėjo daryti sąrašiuką tokių, pavėsusių savo blogams, štai dar vienas veikėjas:
    “O kalbant ne apie statistiką, tai antrieji metai tikriausiai buvo sunkesni.
    Ir vis dažniau kildavo klausimas, ar racas.lt tikrai yra tai, ko aš norėjau.
    Sakydamas “taip”, meluočiau. Galbūt galėčiau sakyti – kartais…
    Todėl visai tikėtina, kad trečiaisiais metais manęs čia bus mažiau.
    Nes įtariu, kad tai ir buvo didžiausia klaida.“

  10. Net satyrinės minties gigantas Šenderovičius nutraukė savo blogo egzistenciją, tai ką jau čia mūsų mažumos…

  11. Trojus sako: “Net satyrinės minties gigantas Šenderovičius nutraukė savo blogo egzistenciją…“
    Trojus, be abejo, žino, kad Šenderovičius tai padarė po to, kai susigundė nykia saugumiečių pakišta merga, buvo nufilmuotas, o filmukas paskleistas internete. Taigi, teko jam savo “gyvžurnalį“ uždaryt, nes priviso visai nebeįmanomas kiekis komentatorių.

    VyneTu į tai sako: “Kaip žinodamas – net nepradėjau… Toliaregiškumas? “

    Jis sako, jis, turbūt, žino. 🙂

  12. Na VYnetu panašiai kaip aš; mato pilnas gatves specialiai vasarą nurengtų moterų. Provokacija, ne kitaip. Bet man geriau mano blogas. provokacijoms – ne.

    Troy

  13. Šitos nepaims, nes ne iš Balkanų. Ačiū Troy, matau, kad dar matai, na ir ištvermė pas patį…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s