Metęs ceglą, dėjau fugą.

Vaikystėje mes akmenimis nesimėtydavom.
Mes Ukmergėj tada mėtydavomės akmenais arba ceglomis.

Anądien važiuodamas pro mokyklą, prisiminiau žodį. Staiga išplaukė iš atminties, ir pagalvojau: taigi dabar jau, turbūt, niekas ir nebežino, ką reiškia žodis fuginti. O mes tada iš pamokų nebėgdavom. Mes fugindavom iš pamokų. O tais atvejais, kai tekdavo skubiai nuo ko nors nešti kudašių- buvo sakoma: “kaip dėjau fugą!“.

Dabartiniai kalbininkai pasakytų, kad mūsų vaikystė buvo žiauriai sunki. Netgi ir tų, kurie turėjom dviračius. Nes mes kieme spardėme ne kamuolį. Tas daiktas pas mus vadinosi pilka. Ir namuose pas mus buvo žiauriai sunki buitis: nei kibirų, nei keptuvių, netgi krosnies niekas neturėjo. Viedras, petėlnė, pečius. Žodį striukė aš dar ir po šiai dienai tardamas jaučiuosi nepatogiai. Kūrtkė– viskas aišku. O “striukė”… Skamba kažkaip… striukai.

Advertisements

3 komentarai “Metęs ceglą, dėjau fugą.

  1. As vaikystej taip pat dedavau fuga, nors ne Ukmergej. Petelne man buvo svetimas zodis, bet peciu visada vartodavom. Viedras ar kibiras kazkaip panasu daznumu buvo vartojamas. Visi zodziai Kernagio dainuojamoje dainoje buvo vienu ar kitu metu vartojami musu namuose. Net idomu kartais pasiklausyt.

  2. Aš ir dabar krosnies neturiu… 😦 Vaikystėje buvo pečius, o dabar anei pečiaus, anei radiatoriaus…
    Dar pasidalinsiu nuoskauda, kad vaikystėje net puoduko neturėjau. Gėriau iš krūziuko.

    O fugą ir mes dėdavome. Manau, kad tas žodis iš stiliagų laikmečio repertuaro.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s