Roll over, Beethoven.

 

Andrius Jevsejevas

 

“Ankstesniųjų, 8 ir 10 dešimtmečiais sukurtų Jurašo spektaklių nesu matęs, tad pirmoji sceninė pažintis su mūsų teatro legenda vadinamo režisieriaus kūryba įvyko tik pernai, išvydus spektaklį „Dvejonė“ Vilniaus Mažojo teatro scenoje…“

“…prasmės perteklius dažniausiai reiškia aiškios prasmės stoką.“

Citatos iš recenzijos:

„Antigonė Sibire”: kai skausmas tampa pareiga

 

Jonas Jurašas

 

O aš nemačiau nei “Dvejonės“, nei “Antigonės Sibire“, todėl neturiu jokios teisės spręsti, teisingai Andrius Jevsejevas kritikuoja tą spektaklį, ar ne. Galbūt, pamatęs, pilnai pritarčiau. O gal mano nuomonė nesutaptų su gerbiamojo (dar ne legendinio) kritiko nuomone. Nežinau, ir nebandau spėlioti.

Kol kas lieku su tik su dviem įtarimais:

1. Ogi labai gerai yra, kad gerbiamasis kritikas nėra matęs “ankstesniųjų, 8 ir 10 dešimtmečiais sukurtų Jurašo spektaklių“. Nes, kai įsivaizduoju, ką jis apie juos parašytų… Šiuo atžvilgiu nuskilo Jurašui, pasisekė. Juk ten irgi buvo ta nuodėmė. Prasmės perteklius, aiškios prasmės stoka. Neaiškus toks režisierius buvo, aha.

2. Antras įtarimas kvailas ir ne į temą. Tik juokais. Kažkodėl man atrodo, kad gerbiamasis kritikas  irgi nešiojasi baltą Mac’ą .

P.S. Beje. Nežiūrint į tai, ką čia nelabai pagarbiai dabar parašiau, noriu pabrėžti: man patinka tokios recenzijos. Kategoriškos, aiškiai pasakančios už ar prieš. Patinka perskaityti žmogaus nuomonę, pasiginčyti arba pritarti. Idealiausia būtų- jeigu egzistuotų kritikai, kurie ginčytųsi vienas su kitu, “ginčuose gimdydami“ mums “tiesą“ . Nes dabar dauguma atvejų parašo kas nors vienas, pamekena nuomonę-be-nuomonės “gerai“ arba “blogai“, o dažniausia- “drungnai niekaip“.

Reklama

17 komentarų apie “Roll over, Beethoven.

  1. Man niekada nebuvo suprantamos didžiųjų Antikos moterų tragedijos. Ar reikia jas išaukštinti, atjausti ar dar kaip nors suprasti, kai matai, kad Medėja – kerštinga boba, o Antigonė – užsispyrusi kaip asilė, nesiklauso racionalių dėdės argumentų? Mes nemėgatame kituose savo silpnybių atspindžių. O aš pati ne kartą gyvenime elgiausi lygiai taip, kaip aprašė savo recenzijoje Jevsejevas. “Antigonė nerodo jokių emocijų, veikiau bumba ir sukinėjasi aplink kaip kokia Anuška Koršunovo „Meistre ir Margaritoje“, vangiai bendrauja su scenos partneriais. “ Iš šios citatos man paaiškėjo du dalykai: 1) Jurašas labai taikliai padarė pjesę ( o gal Sluckaitė gerai parašė); 2) Jevsejevas atstovauja Koršunovo išaugintą kartą. Man atrodo, jog tos kartos – mano ir Koršunovo išauginta – niekada nesupras viena kitos.

  2. Neatspėjote gerbiamasai 🙂
    Čia tik to kritiko sūnus su tuo “baltu“. Ne bet turėjau kitokių ketinimų, nei “sutapt su mada“ 🙂

  3. 2 žinios į temą.

    1. Naujiena: paskirtas naujas Nacionalinio dramos teatro direktorius. Juo bus Martynas Budraitis, buvęs Oskaro Koršunovo teatro vadovas.
    (Juozo Budraičio sūnus).

    2. Ir kaip tik laiku ir tinkamai Andrius Jevsejevas pakalbino apie Nacionalinio teatro reikalus ne ką kitą, o Oskarą Koršunovą:
    Oskaras Koršunovas: turime vieną provincialiausių teatrų Europoje

    “… visi, kada nors pretendavę vadovauti teatrams, rašė kūrybines programas, ir jei jas paskaitytume, pamatytume, kad jos visos yra novatoriškos ir įdomios. Bet argi kas jų laikosi?! Ir niekas nė neklausia, kodėl programų nesilaikoma. Ko šiame teatre, o ir daugelyje kitų valstybinių teatrų, bijomasi? Ogi visų pirma – režisieriaus. Jo ir buvo sumaniai atsikratyta pirmiausia, kad teatras netaptų pernelyg priklausomas nuo vieno žmogaus, kad būtų visuotinesnis. Šis visuotinumo siekimas ir daro teatrą pilku ir beveidžiu. Teatras negali gyvuoti be režisieriaus. Ar mes žinome bent vieną įdomesnį teatrą ar teatrinį reiškinį, už kurio nestovėtų asmenybė? Panevėžyje buvo Miltinis, Kaune – Vaitkus, Jaunimo teatre Tamulevičiūtė su Nekrošiumi. Štai tada gimsta aktoriai, trupės, atsiranda „dešimtukai“, ambicijos, tada kuriamas tikras teatras, tada kuriamas menas. O kokį mes žinome teatrą, kuriam vadovavo koks žymus aktorius? Večerskio teatrą?…“

    Nagi-nagi… Gal tai reiškia, kad Nacionaliniam teatrui dabar vadovaus režisierius O. K. ?

  4. Bet gi nebūtų labai blogai, jei nacionalinio teatro meno vadovas būtų O.K. ? 🙂 Galų gale, būtent jis su Nekrošiumi daugiausia ir formuoja pasaulyje Lietuvos teatro veidą bent jau už LT ribų.

    O dėl: “..Idealiausia būtų- jeigu egzistuotų kritikai, kurie ginčytųsi vienas su kitu, “ginčuose gimdydami” mums “tiesą” .“
    Visiškai pritariu tau, Lietuvoje dabar to nėra. Nėra jokio oponavimo vienas kitam. Mano nuomone, net stiprių, kategoriškų kritikų nėra, tokių kaip buvo E. Jansonas ar A. Girdzijauskaitė. Neseniai skaičiau A. Girdzijauskaitės “Laiškus žiūrovams“, ten surinkta Audronės kelių dešimtmečių geriausios rezencijos, pasisakymai. Vat ten tai buvo NUOMONĖ, OPONAVIMAS, AIŠKI POZICIJA, tikrai neturiu šiuo metu su kuo net palyginti šitų kritikų darbo. Dabartiniai ar per daug jauni, ar per daug visi draugai tarpusavyje, kad bijo vienas kitam paprieštarauti? ar per mažai pasitikėjimo, kad išdrįstu mesti pirštinę vyresniam, autoritetą didesnį visuomenėje turinčiam recenzentui? nežinau.. kažkodėl to nevyksta, o labai norėtųsi.

  5. “delfyje“:
    “…Jis tikina, kad vienas pirmųjų jo kaip direktoriaus darbų būtų sutarčių su „Meno fortu“, „Cezario grupe“, „G.Varno teatru“, OKT pasirašymas ir dalies jų spektaklių įtraukimas į nacionalinio teatro repertuarą.“

    Perskaitęs tik ką, ką kalbėjo O.K. apie buvusį anksčiau “skėtį“, suprantu naujojo direktoriaus žodžius kaip pažadą grįžti prie “skėčio“.

  6. Tas žmogus nuotraukoje – visai ne tas Jevsejevas. Teksto autoriui gal kokie 25 metai, todėl šiek tiek abejoju, ar jis tikrai, kaip rašėte, atstovauja Koršunovo išaugintą kartą…

  7. Bet pats O. K. apie “skėčio“ principą kalba, kad tai buvo: “… iš tikrųjų perspektyvus, galėjęs Nacionalinį teatrą padaryti vienu įdomiausių teatrų Europoje.“ Tik šiam principui gyvuoti sutrukdė pačio teatro vadovų pradėta varyti politika, kai šie pradėjo nepagrįstai kelti už salės nuomą kainas ir t.t… Tad nieko tame “skėtyje“ blogo, jei vadovas nekartos ankstesnės vadovybės demagogijos 😉 Net gi pritariu tai minčiai, jog viena trupė negali atsipindėti nacionalinio teatro veido, normalu, kad šiame repertuare turi atsispindėti geriausių LT režisierių ir trupių pavadinimai. Tuometiniai vadovai paprasčiausia nebuvo suinteresuoti dalintis babkėmis su visokiais G.Varnais ir O.K., todėl ėdė tol, kol šie buvo priversti palikti LNDT namus. Bet kaip sako – lazda turi du galus, ratas apsisuko 🙂

  8. Man “skėčio“ principas visiškai nedera su to paties Koršunovo tame pačiame interviu pasakytais žodžiais, kad teatras – tai režisieriaus asmenybė. Tikrai sutinku su Koršunovu, kad teatrai įdomius veidus įgijo, kai juose buvo vienvaldžiai stiprūs režisieriai. Ir kuo despotiškesni, tuo geresni rezultatai 🙂 O dabar Budraitis žada mums paduoti nuolatinį festivalį, ne “Sirenas“, o, tarkim, naujas projektas: “Laumės“ – geriausių režisierių parodomieji pastatymai. 😉 Festivaliai yra reiškiniai, o ne kasdienė veikla. Man labiau patiktų, jei Budraitis pažadėtų teatro meno vadovu pakviesti kokį Nekrošių ar Varną ir jam atiduotų repertuaro formavimą, o taipogi ir aktorių kontraktus. Ir pirmiausia reiktų atsikratyti visokių Mainelyčių ir Jampolskių – tegul jie uždarbiauja jiems labiau tinkamoje vietoje: televizijoje.

  9. vilnie,
    bet Budraitis nekalba, kad vien festivalius organizuos, jis sako jog patį teatro REPERTUARĄ atnaujins režisierių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, Cezario Graužinio, „Meno forto“ spektakliais ir, kad trupė ateityje dirbtų pagal terminuotąsias darbo sutartis. Aš pati tai net nemanau, kad mums reikia NACIONALINIO teatro, kuris būtų tik vieno režiesieriaus asmenyje. Tam yra atskiri vardiniai teatrai ( OKT, Meno fortas, Tumino karalystė ir t.t…) Kokia prasmė kurti dar vieną didelį vardinį teatrą? Aš kažkaip Budraičio kompetencija ir meniniu skoniu neabejoju, nors manau, kad tikrai pasiims kažką pagalbon padėti kuruoti meninę teatro sritį.

  10. Jurga,
    bet pažiūrėk į Koršunovo duotus pavyzdžius iš kitų šalių: Ostermejeris, Fokinas prikėlė savo šalių teatrus ir net Prancūzų komedijos teatras atsinaujino, pakilo su nauja meno vadove. Teatrui būtinas vedantis genijus. Budraičio kompetencija ir aš neabejoju, bet jis juk tik vadybininkas. Turbūt net idealus, nes teatrą jis darė kartu su Koršunovu, o visi tą teatrą žino kaip vien Koršunovo teatrą. Vadinasi, puikiai sudarė sąlygas skleistis talentui.
    Bet scenos atidavimas reprezentacijoms man primena mugę. Panaudojama tik patalpa, bet ne teatras. Vadinasi, pačiame teatre niekas negims, niekas nekurs. Atleiskit, niekaip neįsivaizduoju kelių genijų viename teatre. Trumpai, festivaliuose jie gali spausti vienas kitam rankas, bet dirbti kartu genijai negali.
    Na, bet tai tik spėliojimai, pažiūrėsim, kaip iš tikrųjų bus. Bet kokiu atveju manau, kad Budraitis buvo geriausias kandidatas iš dalyvavusių. Manau, kad pirmiau turi ateiti Heraklis ir išmėžti tas arklides, o paskui ateis ir režisierius, kuris suteiks teatrui veidą.

  11. Na, aš irgi manau, kad mūsų šie svarstymai-spėliojimai yra dar smarkiai per ankstyvi. Įtariu, kad pokyčiai bus kaip visada. Kaip bet kurioje įmonėje, kai ateina naujas direktorius:
    1) fantazijų ir panikos etapas- visi bus išvaikyti, viskas perorganizuota, nuo rytdienos visi privalės pulti žiauriai dirbti ir kautis už būtį;
    2) direktorius gilinasi į pirmtako reikalus, žiūri, ką ir kaip galima būtų pakeisti;
    3) kol direktorius gilinasi, įmonė dirba taip, kaip įpratusi; kadangi įmonė negali laukti, kol direktorius įsigilins- darbas privalo būti dirbamas- direktoriui tenka “kol kas“ įsisavinti įprastus įmonės papročius;
    4) direktorius išmoksta dirbti esamomis sąlygomis ir susitaiko su mintimi, kad keisti beveik nieko ir nereikia, daug ką keisti ir pavojinga, jam pačiam būtų nenaudinga…;
    5) bet, žinoma, nauja šluota yra nauja šluota. Įmonė, atėjus naujam direktoriui, vis tik atrodo kitaip, šviežiau. Priimamajame kita sekretorė, ir kabinete vietoje palmės atsiranda fikusas.

    ————————————-
    Man čia kažkoks Mykolas priekaištauja, kad nuotraukoje buvo ne tas Jevsejevas. Kadangi pats truputį abejojau, pabandžiau paieškoti kitos nuotraukos. Man atrodo, kad abiejose tas pats žmogus. Arba jie labai panašūs.
    (Teatro festivalio “Sirenos“ atstovas spaudai Andrius Jevsejevas.
    foto.elta.lt)

  12. Jei atkreipt dėmesį į Budraičio siūlymus, kad ateityje visi kūrybiniai darbuotojai nacionaliniame teatre dirbtų pagal terminuotas sutartis ir, kad kiekvienas režisierius atėjęs statyti spektaklį į šį teatrą galėtų kviestis kokius jis nori aktorius, o ne naudotis vien etatinės trupės resursais, visa tai reiškia, kad jei nebus vienos pastovios trupės, tai nereikalingas bus ir vienas režisierius 😉
    O dėl viso kito pritariu Jums – laikas parodys 🙂

  13. Hm:

    Aistrų dėl teatro vadovo estafetę perima Klaipėda
    „Mes, žemiau pasirašę teatro darbuotojai, nebe pirmą kartą esame labai sunerimę dėl besitęsiančių konfliktų su vadove ir kritiškos situacijos mūsų teatre. Manome, kad teatro vadovė Audronė Nekrošienė, prisidengdama susiklosčiusiomis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, sąmoningai žlugdo Klaipėdos miesto muzikines-kultūrines tradicijas ir naikina Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą,…. “

  14. Dar bus ir Mainelytės su Jampolskiu nerimo laiškai, kad Budraitis sąmoningai žlugdo teatrą ir Lietuvos kultūrą D-)

  15. Ginčai dėl teatrų yra durna mada, atkeliavusi iš Maskvos.
    Visai nesvarbu jie.
    troy

  16. http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=63902

    Jonas Jurašas: “ Man beklausant kilo klausimas, kas yra nacionalinis teatras? Aš žinau šalių, kur nėra tokio teatro ir niekas jo nepasigenda, jis nėra finansuojamas ir jis gimsta spontaniškai, kaip kokia energija, kažkokių ieškojimų šaltiniai. Pvz., Amerika yra labai pragmatiška šalis, kuriai nereikia turėt nacionalinio teatro ir kurio ji nenori turėti. Mano manymu, teatras yra didelė prabanga, ir tokioje ekonominėje situacijoje, kokioje dabar yra Lietuva, valstybė yra nepajėgi finansuoti trylikos valstybinių teatrų.

    …. Kiek suprantu, yra mūsų mąstymo reliktas toks, kad valstybė turi finansuoti, sukurti struktūrą, kurioje būtų gera ir malonu dirbti. Kodėl? Jei turi daug kūrybinės energijos, tai lauke statyk spektaklį, kaip Brukas, kuris pasitiesia kilimą ir tiesiog vaidina. Juk taip pradėjo garsieji šiandienos režisieriai. Yra utopija – sukurti tokią struktūrą, kad viskam būtų viskas idealiai paskirstyta. Nacionalinis teatras – tai geri spektakliai, kurie gimsta labai retai. Tiktai karališkieji teatrai turėjo puikias sąlygas, pakankamai pinigų, o mes gyvename visai kitoj socialinėje sferoje.“

    Elona Bajorinienė: “… Šiuo metu Nekrošius yra tapęs elitiniu režisieriumi. Jo komunikacija su dabartiniu pasauliu yra problemiška. Kai jis rengia naują premjerą, porą savaičių mintyse ruošiuosi sėdėti penkias – šešias valandas teatre. Tai yra vargiai priimtina normaliam žiūrovui.“

    Audronis Liuga: “ Joks kitas režisierius nesutraukia tokių minių į teatrus Rusijoje ir Italijoje, kaip Nekrošius. Kai mes kalbame apie estetines ar kūrybines krizes, labai svarbu suprasti, kad viena šių režisierių egzistavimo sąlygų yra ta, kad jie turi išlaikyti vietą rinkoje. Jie turi savo meną parduoti, kad išlaikytų savo teatrus ir egzistuotų patys. Todėl priversti nuolat daryti po kelis darbus iškart. Toks yra Nekrošiaus ir Koršunovo kelias. Kitoks Tumino atvejis. Manau, tai yra pavyzdys, kai menininkas virsta politiku. Man susidaro įspūdis, kad Tumino darbas Vachtangovo teatre Maskvoje padeda jam realizuoti ne tiek kūrybines, kiek politines vadovo ambicijas. Tai gerai parodo ten sukurti jo darbai, kurie buvo čia atvežti. Mes galime diskutuoti apie jų estetinius dalykus, bet reikia pripažinti, kad tai yra visiškai kitoks Tuminas nei mes jį žinojome iš pirmųjų spektaklių.

    Manau, menininkui svarbu nepamiršti, kad jis turi teisę pauzei. …“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s