Dar apie radio anais laikais…

Iš 1926 m. laikraščio:

Mūsų radio mėgėjams

Mūsų galingai radio stočiai Kaune pradėjus daugiau dirbti ir pasklidus žiniai, jog radio mikrofonas statomas valstybės teatre, radio mėgėjai sukruto. Daug jų trokšta įsitaisyti radio imtuvą, bet sutinka įvairių kliūčių. Norėtum įsitaisyti tokį imtuvą, kuris būtų pigus ir geras. Kiti mano, kad imtuvas įsigyti ne taip sunku, o sunlcu — antena įsitaisyti, ypač Kaune. Iš tikrųjų, daugelis gyvena ne savo namuose ir dargi net ne savo butuose, ir dažnai tenka gyventi  vienas kitas mėnuo, o paskum kur kitur kraustytis. Taigi oro antena, pritaisyta ant stogo, ne lengva kilnoti iš vienos vietos i kitą. Antra vertus, daug antenų ant vieno stogo negali būti, nes vieni kitiems kliudytų, o juk tame pačiame name gali rastis keletas radio mėgėju, kuriu kiekvienas norės turėti savo radio aparatą. Mažuose miesteliuose arba sodžiuje tokio klausimo visai nekyla, nes ten žmonės rečiau gyvena ir antenoms pakankamai vietos.

Vieuame Kauno laikraščių ne taip senai buvo įdėta pastaba Kauno galingąjai radio stočiai, kad ji sumažintų savo radio bangas, nes girdi, visos Europos radio stotys einančios prie trumpų bangų. Jei laikraštis galėjo taip pasakyti, tai nenuostabu, kad daugelis šiaip žmonių turi dar keistesnį supratimą apie antenas ir apie radio bangas. Iš tikrųjų, antenos aukštumas nieko bendra neturi su ilgosiomis radio bangomis. Aukštas antenas daro tam, kad galėtų girdėti tolimas radio stotis.
Dabar dėl radio aparatų pigumo.  Pigiausia, žinoma, yra vadinamasai detektorinis aparatas, kuriam nereikia nei akumuliatoriaus, nei anodo baterijos, nei lempučių, t. y. .tokių daiktų, kuriuos per neapsižiūrėjimą labai greitai galima pagadinti. Ir tiems, kurie tik nori Kauno stotį girdėti, pilnai užtenka detektorinio aparato. Žinoma, detektoriniu aparatu klausyti Kauną gali ne visoje Lietuvoje galima, ypač tolimiausiose vietose, tačiau didesnėje Lietuvos dalyje detektoriniu aparatu, turint gerą lauko anteną, galima girdėti visa tai, ką Kauno radio stotis siunčia. O pačiame Kaune ir jo apylinkėse galima klausyti detektoriniu aparatu ir be lauko aukštos antenos. Kaune kiekviename name ir kiekviename kambaryje lengvai galima įsitaisyti detektorinį radio aparatą, nedirbant specialios antenos. Kaipo anteną galima naudoti elektros šviesos arba telefono laidus, ir gana gerai girdėti. Norint naudoti telefono laidus,  reikia aparatą sujungti tik su viena telefono laidų viela, ir toksai sujungimas visai nekliudo telefonui. O norint prijungti prie elektros laidų, geriausiai yra įstatyti į elektros laidus tam tikras štepselis-kondensatorius, kad elektros srovė nebėgtu į aparatą. Toksai kondensatorius, rodos, kaštuoja Kaune apie 9 litus. Galima dar, neturint kondensatoriaus, prijungti aparatą prie izoliuotų elektros laidų, bet bus girdėti kiek silpniau. Norint kiek pastiprinti girdėjimą, galima dar padaryti tuo pačiu laiku kitą prijungimą prie nedidelės kambarinės antenos, ištęstos palubėse arba stačiai prie geležines lovos, kuri kiek aš patyriau, veikia kaip girdėjimo pastiprlntojas.  Be to, kiekvienas aparatas turi būti sujungtas dar su žeme; tam tikslui galima pro langą nestora viela nuleisti laukan i žemę. Jei kur aplinkybės kliudo išvesti pro langą viela i žemę, tad galima iš bėdos išsiversti ir kitokiu būdu; reikia tik ‘ katnbaryje paliai sienas prie grindų paguldyti keletos metrų ilgumo viela, kuri sujungiama su aparatu. Geresnių rezultatų gaunu, kai šiam reikalui paguldau paliai sieną vadinamąją ,.Kah“ anteną, kuri turi 15 metrų ilgumo ir kainuoja apie 14 litų. Su tokiais įtaisymais labai lengva Kaune kiekvienam namu kambary greitai pastatyti aparatas. O šita apllnkybė labai svarbi daugeliui Kauno jaunuomenės, kurie dažnai kilnojasi iš vienos vietos į kitą.
Tolimesnėse nuo Kauno vietose, sakysim, už kokios 4—10 kilometrų, galima pasitenkinti nedidele lauko antena. Esu bandęs tokią anteną, kuri turėjo nuo žemės tik du metru ir ilgumo apie 30 metrų; ir gavau geriausių rezultatų, klausydamas detektoriniu aparatu. O kas gyvena dar toliau,  tad tam tenka įsitaisyti jau gerą ir tinkamo aukštumo lauko antena.
Detektoriniai radio aparatai nėra brangūs. Juos lengva pačiam pasidaryti. O Kauno radio krautuvėse galima pirkti geriausias .detektorinis aparatas už 5—7 dešimtis litų.
Kas nori girdėti, užsienio radio stotis, reikia vartoti lempinis radio priimtuvas, kuris esti vienos, dviejų, trijų, keturių, penkių ir daugiau lempučių. Lempinių priimtuvų eksploatacija yra brangesnė, nes čia vartojamos batarėjos ir lemputės, kurios tarnauja tik tam tikrą laiką.

A. Kelmutis.

1938 m. Radio programa savaitraštyje “Sekmadienis“.

Anonsuojamos įdomiausios laidos, kurias tą savaitę transliuos įvairios Europos stotys, kurias tuo metu galima buvo girdėti Lietuvoje. Pramoninių trukdžių tais laikais praktiškai nebuvo, stočių buvo palyginti nedaug, todėl jos girdėjosi toli.

1940 m. liepos 22 d. Laikraštis “Darbo Lietuva“, rubrikoje “Liaudies balsai“ reikalauja ( dar buvo vaizduojama, kad bus galima kažko reikalauti):

Reikia papiginti radiją ir cukrų

Liaudies vyriausybė dirba nepaprastu lempu, greitesniu dargi už amerikonišką. Nudirbta tiek daug ir tokių nepaprastos svarbos darbų, kad ant greitųjų sunku juos būtų ir išskaičiuoti.

Tikėdamasis ir kitų greitų reformų kreipiu dėmesį į šiuos svarbius dalykus: radiją ir cukrų. Radijo reikšmė visiems žinoma. Dabar radijo aparatai brangūs. Reikia padaryti galą firmų 100%  uždarbiams! Greičiau steikime radijo fabriką! Specialistai sako, kad radijo dalys nėra brangios ir aparatus galima visai pigius padaryti. Liaudžiai reikia aparatų, kainuojančių nedaugiau kaip 50—100 litų. Nereikia brangių ir puošnių aparatų.    Svarbu kokybė, o ne grožis.

Anksčiau,    jei kas ir buvo daroma radijo aparatų atpiginimui, tai tik pasipelnymo tikslais. Geros valios žmonės turėjo susidurti su tais, kuriems rūpėjo visokie, bet tik ne liaudies interesai.

Cukrų reikalaujame atpiginti! Taip šaukia susirinkimuose darbininkai,  valstiečiai ir tarnautojai. Cukrus yra maistingas ir sveikas. Jis pabrangintas, kad bendrovės dalininkai daugiau pasipelnytų. Ar tam valstietis sodina cukrinius runkelius, turi didelį vargą, kad cukraus nepajėgtų nusipirkti? Ne! Cukraus kaina turi būti neaukštesnė kaip 1 lt už kilogramą, nes cukrus yra būtina gyvenimo reikmenė.  Darbininkams, valstiečiams ir kitiems mažiau pasiturintiems cukraus tam tikras kiekis turėtų būti duodamas dar pigesne kaina!

R. Jonušas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s