Penktadienio politinis komentaras

Šitai buvau pradėjęs rašyti kaipo komentarą po įrašu “Kviečiai, internetas ir penktadienis“ Trojaus blogelyje. Bet paskui pamačiau, kad man norisi pasakyti truputį daugiau ir kiek rimčiau, negu įprasta ano blogelio formatui, todėl teko persikelti į čia. Rimtesnėn vieton, tpsknt.



Žavi, sakai, tave revoliucijos laukimas, gražu tau, sakai? Gal, kaip anas Aleksandras Blokas, jau ir poemą “12“ naktimis pradėjai rašyti?

 

Jūs įsitikinę, kad Tunisas-Egiptas-Jemenas, nuvertę korumpuotus režimus, žygiuos Turkijos keliu? Atseit, į vakarietišką demokratiją. Gal, gal…
Bet daug labiau tikėtina, kad Irano keliu. Nežinau, ar prisimeni Irano revoliuciją, kai ajatolos Chomeinio vadovaujamas demokratinis jaunimas išvijo šachą (galbūt, per mažas dar buvai). Tada irgi Vakarams pradžioje tai atrodė labai gražu: demokratija gatvėse, tauta, išsiveržusi į laisvę. Tik kai ta tauta šturmavo USA ambasadą ir diplomatus paėmė įkaitais, žavėjimasis staiga ėmė mažėti ir gana greit išvis pradingo.

O čia dabar- jeigu būtų iš tikrųjų taip- Tunisas, Alžyras, Egiptas, Sirija, Jemenas “išsivaduotų nuo korumpuotų režimų, pasuktų demokratijos keliu“- baisoka net mėginti įsivaizduot, į kokią košę tas kelias veda.

Juokas juokais, bet pono Putino žodžiai apie “TSRS žlugimą- didžiausią geopolitinę katastrofą“ gali su laiku pasirodyti buvę ne tiek kvaili, kiek šlykščiai pranašingi.
Buvo šaltasis karas- buvo viskas visiems aišku. Dvi galingos jėgos, viena kitą prilaikančios nuo nesąmonių. Konkurencija skatino vystymąsi. Žmonės net Mėnulį pasiekė. Nebekalbant apie visokius lazerius, kompiuterius, robotus. Turėjo ką veikti šnipai, kariuomenės, patriotai ir disidentai.
O dabar kas liko? Tik vartotojiška nuobodybė. Bjauru taip galvot, bet kyla įtarimas, kad žmonija negali gyventi taip- “be rūpesčių“, nesiruošdama karui, nekariaudama ji tampa panaši į žmogų, kuris staiga išėjo į pensiją arba tapo bedarbiu. Nebereikia kasdien rytais keltis, nusipraust ir žvaliai žygiuot į darbą. Ir nebežinia, ką veikti. Degradacija.

Nenaudojami raumenys, nežinanti ką veikti smegeninė- atrofuojasi. Kariauti su neaiškaus plauko pavieniais teroristais- argi tai iššūkis ir gyvenimo tikslas Pentagonui, NATO, Rusijos ir Kinijos generolams? Nuobodybė.
Muštis tarpusavy- kol kas lyg ir nesimato dėl ko…

Teoriškai- žmonija visada trokšta taikos, svajoja apie taiką.
Bet. Kas pasakys, apie ką svajoja generolai? Bankininkai? Šnipai, diversantai, ginklų gamintojai, mokslininkai-bombų ir raketų kūrėjai, geopolitinių strategijų specialistai…, ir t.t., ir pan. Ir netgi jų žmonos, vaikai, anūkai…
Nenustebčiau, sužinojęs, kad ne vienam seife jau guli kokio nors svajojamo būsimo Kalifato žemėlapiai.
Ir dar nežinia, kur daugiau gali būti svajojančių apie Kalifatą- Rytuose, ar Vakaruose…

Reklama

11 komentarų apie “Penktadienio politinis komentaras

  1. Ir šaltojo karo metu kaip būdavo įdomu stebėti sporto varžybas – sportininkai kaudavosi beveik iki mirties. Irgi buvo aišku, kad ne sportas svarbiausia, o kuri stovykla laimės. Dabar visuotinėje sumaištyje, kai vokiečiai atstovauja prancūzus, rusai – austrus, lietuviai – rusus ir t.t., tik lietuvių – niekas, nes nėra pinigų, sunku susigaudyti, už ką “sirgti“.

  2. Įspūdžiai iš nuotraukų: po revoliucijos svarbiausi darbai yra 1) buv. valdžios sušaudymas; 2) agentų suėmimas ir irgi turbūt sušaudymas; 3) naujos valdžios garbinimas.

  3. Fi, visi džinsuoti… jau beviltiškai sugadinti Vakarų ir globalizuoti… nebus Kalifato… 😦

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s