“…Vakarų Baltarusijoje viena-dvi kartos galėjo patirti penkis skirtingus valdymo režimus ir dviejų valstybių valdymą, neskaitant Litbelo).
… baltarusių savęs apibrėžimą lemia ne kultūra ar religija, bet gyvenamoji vieta. Tokiems žmonėms, kurie vengė tapatintis su juos valdančia politine valdžia, t.y. kita valstybe (skirtingais laikotarpiais su Lietuva, Lenkija, Rusija) ar dominuojančia religine konfesija (katalikybe, protestantizmu, stačiatikybe), nebuvo reikalo pasirinkti istorijos interpretacijos ar „tautinės“ kalbos. Viena kalba galėjo būti kalbama buityje, kita – viešoje erdvėje. XX a. pradžioje buityje dominavo įvairūs baltarusių kalbos dialektai, o viešoje erdvėje buvo vartojama ta kalba, kurios valstybės valdžia šalies teritorijoje ar jos dalyje buvo įsitvirtinusi.
Tas pats gali būti pasakyta ir apie geopolitinį apsisprendimą – priklausomai nuo vieno ar kito veikėjo tarptautinės įtakos, spaudimo ar gebėjimo patenkinti tos dienos Baltarusijos interesus galima pasirinkti artimesnį sąjungininką. Kai kuriais atvejais, abu sąjungininkus ar priešininkus geriau turėti arčiau savęs, kad vienu galima būtų šantažuoti kitą ir atvirkščiai. “

Ko gero, pirmą kartą lietuviškoje massmedia randu samprotavimus apie Baltarusiją, kurie taip artimi mano įspūdžiams ir supratimui. “Spaudžiu dešinę“ Tomui Misiūnui.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s