Stebint šlėktų (Rokiškio ir Užkalnio) karą su chamais policininkais (kalbainiais). Įspūdžiai veda į išvadas.

“Ji man atsakė lenkiškai. Bet netrukus, lyg atsigavusi, paklausė, ar aš tikrai lietuviškai moku. Mano apdaras, matyt, dar nebuvo įtikinamai mužikiškas… Ir toliau jau gražiai lietuviškai kalbėjo.“    (Petras Klimas. Iš mano atsiminimų. Vilnius: Lietuvos enciklopedijų redakcija, 1990.)

Sekant  Rokiškio ir Užkalnio manifestus, pritariant jiems, širdyje palaikant jų reikalą, kirbėjo kažkoks neartikuliuotas jausmas. Kažkas ne taip, sakiau sau. Kodėl, nors galvoju tą patį, po šiais manifestais kažkodėl netraukia skubėt dėt parašą? Per daug aistros, per gausiai keiksmažodžių ir tumbočkių?  Ar tai man kliūva? Kad gal ne, juk pats ne kitoks esu, ne be grieko…  Ilgokai negalėjau sau suformuluot, paverst mintimi. Kol susigaudžiau, ką man tai primena, į ką panašu.

O panašūs jie man  į du pagėrusius bajorus, kuriuos, grįžtančius iš smuklės, sustabdė policija ir duoda pastabas, moko gyventi.

Bajorai, raštingi žmonės, puikiai jaučiantys kalbą, jiems taisyklės nereikalingos, juos taisyklės siutina, jie patys žino, kas galima, kas gražu-negražu, kokia kalba turi būti ir kuris žodis kokiu atveju geriau tinka. Kalbos policija, griežtos bukos biurokratinės “Kalbos eismo taisyklės“- sukurtos ne jiems, ne man, ne raštingiems. Taisyklės, policija reikalinga beraščiams. (Gal reikėtų sakyti- silpnaraščiams). Tiems, kurie nesugeba be formulių ir taisyklių.

Kas ir kodėl Lietuvoj  suteikė tokią galią kalbos policijai, kame ištakos ir prasmė tos “kalbininkų diktatūros“, kodėl jie ne siūlo, ne nagrinėja, o nurodinėja, diktuoja? Paprasta, kai prisimeni, kada ir kaip sukurta mūsų raštija ir mūsų “bendrinė kalba“. Kai prisimeni, kad visa tai- ne natūraliai augę, o dirbtiniai produktai.

Nes šiaip jau- normaliom sąlygom- bendrinės kalbos nebūna. Būna aukštuomenės, išsilavinusių žmonių kalba ir šalia egzistuojanti prasčiokų kalba. Britanijos karalienė viešumoje nevartoja keiksmažodžių ir kalba “taisyklinga, gražia“ kalba ne todėl, kad taip ją verčia kokie nors angliški kalbainiai. O todėl, kad ji- karalienė. Ir ta kalba, kuria ji kalba, žmonėms yra graži ne todėl, kad ji taisyklinga pagal kalbainių taisykles, o todėl, kad ji yra karalienės (aukštuomenės, aristokratų, intelektualų, raštingų žmonių) kalba.

Anglams, prancūzams, lenkams, rusams, italams (etc., etc.) kalbainiai nereikalingi, nes jiems (pas juos) visada buvo aišku: žmogus “negražiai, netaisyklingai“ kalba- reiškia, jis mužikas. Jis iš prastuomenės, jis kalba prasčiokiškai, turi tam teisę. Jeigu prasčiokas nori atrodyti padoriai, jeigu jis taiko aukščiau, jis mokosi, mėgdžioja, perima “aukštesnę“ madą. Apranga, etiketas, kalba- visa tai kultūros elementai. Normaliose visuomenėse policija ir prokuratūra kultūros nereguliuoja.

Mūsų bėda tame, kad senovėje Lietuvos aukštuomenė (kai ji buvo) nekalbėjo lietuviškai, o smetoniška- irgi dar nelabai spėjo plūgo rankenas iš kišenių išsitraukt. Lietuvių kalba buvo sukurta (ir vis dar po šiai dienai kuriama) iš prasčiokų kalbos.

Todėl Užkalnis mėgaudamasis gali didžiuotis aludės leksika, ir visai jam neįdomu mokytis kalbėti, klausantis šalies prezidento… Atvirkščiai. Vienintelis iš “didžiūnų“, sugebantis gražiai kalbėti lietuviškai (Landsbergis), liaudį siutina dar ir tuo, kad kalba “ne kaip žmogus“. (Štai Viktoras- jis kas kita, jis savas).

Pavargau plepėti, dabar tegu kalba citatos. Į temą ir ne.

14. Negalima skleisti blogo kvapo iš burnos.
21. Amerikiečiai žino, kad vyras privalo turėti brangius batus ir laikrodį. Visa kita – interpretacijos.
56. Būkite nuošalyje.
60. Būkite savimi ir nesureikšminkite savęs.
66. Žinokite, kas toks buvo Oskaras Vaildas ir perskaitykite jo „Doriano Grėjaus portretą“.
85. Nejuokaukite apie religiją, tautines mažumas, invalidus ar seksualinę orientaciją, niekada ir nesijuokite iš tokių juokelių.
90. Į jokį užgauliojimą neatsakykite nei tuo pačiu, nei šmaikščiu sąmojumi. Būkite aukščiau viso to. Aristokratams buvo draudžiama dalyvauti dvikovose su plebėjais.

/ 100 taisyklių aukštuomenės liūtui /

“ Žodis „džentelmenas“ prarado savo vertę, ir vyriškis, pakeliantis savo užpakalį nuo krėslo kiekvieną kartą, kai moteris įeina į patalpą (taip buvo išauklėti visi Britanijos armijos karininkai), šiandien atrodo kaip kažko seno ir nenatūralaus parodija. Paduoti ranką moteriai, ant pečių išnešančiai bulvių maišą iš rūsio, turbūt jau ir politiškai nekorektiška.“
“Aukštuomenė niekada nesudarė visuomenės absoliučios daugumos, ir jakobinai ar bolševikai kovojo ne tik su elitu, bet ir jo elgesio normomis. „Manieringas“, t. y. besilaikantis etiketo taisyklių, žmogus buvo nepatikimas ir atstovaujantis socialiai svetimai, priešiškai klasei (paklauskite išmanančiųjų, ką nusikaltėlių žargonu reiškia žodis „maniernas“…). Tačiau kartu „neišauklėtas chamas“ sulig kiekviena epocha kėlė aristokratijai dar didesnį pasibjaurėjimą kaip klasinis priešas…“

/ Giedrius Drukteinis. Apie manieras iš esmės /

Šiose citatose nieko nesakoma apie kalbą. Grįžkime prie kalbos…

“Naujosios visuomenės snobai, susikrovę turtus iš kokios nors cigarečių kontrabandos, kuria naująją aukštuomenę. Dažniausiai jie geba pakeisti savo išorę, bet vis dar sako blyn.“
“Kadaise Škotijoje žodis “snab” reiškė tiesiog batsiuvio profesiją. Jo prasmę pakeitė anglai. Oksfordo ir Kembridžo universitetuose studentų bylose atsirado santrumpa “snob”, kilusi iš lotyniškos frazės “sine nobilitate” — “nekilmingas”.
Vėliau pasipūtę studentai snobais pradėjo vadinti nebaigusiuosius mokslų. Kadangi universiteto studijos atverdavo kelią į aukštuomenę, snobai atkakliai rengėsi susitikimui su aristokratija: slėpdami savo žemą kilmę, anglai kruopščiai imitavo tikrųjų aristokratų kalbą bei elgesio manieras.“

/Amelija Monkutė. Snobizmas: ypatingos svarbos personų korpusas /

Taigi. Prieinu prie išvadų. Pasakiau, kaip yra su ta kalbos policija ir taisyklėmis, dabar mėginsiu pasakyti, kaip, mano nuomone, turėtų būti.

1. Kalbos policija, Kalbos prokuratūra-  nereikalinga. Kalba nėra produktas, kuriamas kabinetuose, saugojamas baudžiamojo kodekso, privalomas ir primetamas.

2. Kalbininkai- reikalingi. Gal net daugiau, nei yra dabar. Tačiau kalbininko darbas turi atrodyti taip, kaip atrodo darbas drabužių modeliuotojo, dizainerio, šukuosenų, muzikos- aplamai bet kokio meno kūrėjo ar kritiko: siūlyti, vertinti, komentuoti. Ne NURODINĖTI, ne prievarta DIEGTI ir bausti už “neteisingą madą“, o sekti tendencijas, reklamuoti perspektyviausias (tinkamiausias jų nuomone).

3. Mes nesakome “mums nereikia gramatikos, panaikint visas taisykles“. Taisyklės visada bus reikalingos. Be jų neįmanoma: mokyti vaikus, mokyti tuos, kuriems neaišku, tuos, kurie nesugeba aplamai žingsnio žengti patys, be taisyklių ramento. Bet tai neturi būti “Eismo taisyklės“, už kurių pažeidimą baudžiama.  Tai turi būti “Etiketo taisyklės“. Neprivaloma mokėti gražiai elgtis padorioje vietoje. Bet žmonės stengiasi išmokti dalykų, kurie yra (arba jiems atrodo) gražūs.

Lietuvių kalba visada bus tiek graži, kiek bus gražūs ja kalbantys žmonės. Ne kunigai kuria Dievą, ne kalbininkai- kalbą.

Reklama

28 komentarai apie “Stebint šlėktų (Rokiškio ir Užkalnio) karą su chamais policininkais (kalbainiais). Įspūdžiai veda į išvadas.

  1. WOW, nesitikėjau tokio protingo rašto iš Tamstos.
    Man patinka Jūsų minties eiga.
    Jei niekas neatkreips dėmesio paplatinsiu savo bloge tada gal žmonės perskaitys…

  2. Man irgi atrodo, kad pasakyta visa esmė:
    1. Lietuvių bendrinė kalba yra dirbtinė, todėl norint ją toliau patogiai vartoti, ją reiktų turtinti ir plėsti.
    2. Kadangi prie tos plėtros prisideda kiekvienas, kas netingi, pagal savo plebėjišką išsilavinimą brukdamas įvairius subproduktus, tai kalbainiai užėmė vienintelę ginties poziciją – policiniais metodais neleisti niekam kištis į kalbą, paskelbė ją savo nuosavybe. Tai veda į kalbos susinimą. Tačiau elegantiški kalbainiai ir išsilavinę žmonės dar galėtų kalbą išgelbėti, pradėdami viešoje erdvėje skleisti grakščius ir stilingus tekstus, kurie ir žemesniesiems sluoksniams atrodytų mieli ir pamėgdžiotini .

  3. Labai teisingos mintys.
    P.S. trumpa pastaba, jei sugalvosite puoselėti savąją kalbą: žodis “aplamai“ yra nevartotinas. Bent jau jis reiškia ne tai, ką norite pasakyti 😉

  4. Vartoju tokius žodžius, kokius noriu, nesu puoselėjimų profas, galva nesopa, palieku puoselėjimus kitiems. Apie žodžio “aplamai“ negerumą esu kažką girdėjęs, bet tik dabar (Ak, ačiū Tamstai) tikrai tapo smalsu sužinoti priežastį. Kuo tas “aplamai“ aplamai užkliuvo, kame jo blogio šaknys?
    Aš suprantu, dėl ko galima (būtina) uždrausti žodį “blondinė“: tai nelietuviška svetimybė, kai kuriose kalbose šis žodis vartojamas užgaulia tam tikriems visuomenės sluoksniams prasme. Žodžiu, tos pačios priežastys, dėl kurių buvo uždrausti žodžiai “negras“ ir “invalidas“. Blondines būtina skubiai išbraukti iš lietuviškų žodynų.

    O kas yra blogai su žodžiu “aplamai“? Neatsimenu nė vienoje svetimoje kalboje panašaus žodžio. Ergo, jis yra lietuviškas. Įtariu, kad man bus pateikti migloti išvedžiojimai apie kalbos stilių, kad vartoju ne ta prasme.
    Gerai, tegu. Vėliau dėl įdomumo pasiskaitysiu. Vėl “nelietuviškai“ parašiau- “-pasi“ negalima,- pasakytų Tamsta Mokytoja. (Beje, ar dar mokyklose mokytojus dar vadina Tamstomis, ar jau amerikoniškai- vardais?). Mokytoja būtų teisi. Klasėje. 😛

  5. Aš užmuštas. Jaučiuosi. 😀

    ———————————————

    aplamai
    Kuo skiriasi prieveiksmių „aplamai“, „apskritai“ ir „bendrai“ reikšmės?
    Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 28). Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.
    „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000) teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus“ (p. 34).
    Bendrai padarytas iš būdvardžio bendras, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 78). Pvz.: bendrai gyvename; darbą padarysime bendrai.
    Bendrai nevartotinas išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (taisoma Apskritai) jis neblogas žmogus.
    Žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
    Žodžio apskritai negalima keisti prieveiksmiais bendrai ar aplamai. Nesutampa šių prieveiksmių reikšmės. Taigi, kai reikia ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokime žodį apskritai.

    http://www.vlkk.lt/lit/340

    —————————————–

    Atsiprašau garbiosios Komisijos už nepakankamą pagarbą jai, bet pirma mintis, kuri aplankė smegeninę, perskaičius šiuos išvedžiojimus apie “apskritai“, buvo rusiška. Išniro iš atminties rusiškas išsireiškimas “КРУГЛЫЙ дурак“.

  6. Mane, pvz., labai stebina, kodėl kalbainiai nesikabinėja prie žodžio “ženklus“, vartojamo reikšme “didelis, reikšmingas“. Kas antras viešos erdvės šnekėtojas vis raportuoja: “ženklus padidėjimas“, “ženklus pagerėjimas“ ir pan. Lietuvių kalbos žodyne ta reikšmė pripažinta kaip teisėta, su pavyzdžiu iš “A.Sm.“ kalbos. Kitos žodžio “ženklus“ reikšmės yra “greit pastebimas, lengvas pažinti, aiškus“ – su tuo sutinku.
    O reikšmes “svarbus, reikšmingas, garsus, žymus“ palyginkime su rusišku žodžio “значительный“ apibūdinimu:
    Значение
    1.большой, имеющий высокие количественные показатели ◆ Значительная скорость. Значительный рост прибыли.
    2.очень важный, имеющий большое значение ◆ Это очень значительное событие.
    3.выразительный, исполненный глубокого смысла ◆ Молчание его было весьма значительным.
    VERTINYS, o visi patenkinti, nes A.Sm. pavartojo.

  7. A.Sm.- turimas omeny Antanas Smetona?
    Tai aišku, kad visi privalo būti patenkinti. Autoritetas. Nors reikia pripažint, kad ne visi Smetonos naudoti (kai kurie netgi jo paties išgalvoti) žodžiai iki šių dienų išliko. Kai kurie nepelnytai užmiršti.

    “Ženklus“ nors žodis lietuviškas, tegu ir kvailokai vartojamas.
    O kitas autoritetas- V.L.- įdiegė į šventąją pagonišką VLKK saugojamą-puoselėjamą kalbą visišką barbarizmą- “sovietinis“, ir ką? Tyli VLKK, tyli visi kalbainiai užsisiuvę, kaip subinės ant veselios. Patenkinti ir laimingi. Lygiai taip pat, kaip kadaise, kai, pakeitę “futbolistus“ į “futbolininkus“, žodžio “komunistas“ liesti neišdrįso. Nors galėjo taip gražiai skambėti: “Lietuvos Komunininkų Partija“.

  8. Puikus tekstas. Labai išmintingas ir santūrus. Prie kalbos klaidų nesikabinėsiu, nes kiekviena redaktorė po naujo vertimo įrodo, kad lietuviškai nemoku visiškai, o, tiesą sakant, nelabai moku ir angliškai. Taisyklių ir draudimų nuolat gausėja, nes, gink Dieve, kas nors išmoks kalbėti ar bent rašyti taisyklingai, kur tada dėtis kalbininkams? Todėl taip glosto širdį garbiojo Fantos straipsnelis. P.S. Vilniai: “ženklus“ redaktorės labai griežtai taiso, o LKŽ kalbininkų seniai pasmerktas.

  9. Fanta, o lenkų “ogólnie“ netiktų prie aplamai?

    Jetau, aukštielnykas, atleiskite, tarp minties gigantų įsiterpiau…

  10. “Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 28). Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.“

    Ar jie rimtai ant tiek besmegeniai ar tiesiog apsimeta nežinantys, kad su laiku žodžio reikšmė gali kardinaliai pakisti? tas faktas, kad dabar turbūt 99 proc. žmonių nesupranta ž0džio aplamai taip kaip “paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ leistų manyti, kad būtent ir turime tokį žodžio reikšmės pakitimo arba tiesiog antros reikšmės įgijimo atvejį, o ne kažkokį kalbos bedievišką darkymą.

  11. Aš niekada negirdėjau žodžio “aplamas“. Tikiu, kad kokioje nors tarmėje jis egzistavo. Bet aš jo nežinau, ir, įtariu, dauguma lietuvių jo nežino. Tai kaip juo galima grįst teorijas?
    VyneTu- manau, kad pataikei, panašu, kad “agulniai“ reiškia tą patį.
    Reiškia tą patį, bet jis kitaip skamba, kitas- lenkiškas- žodis. Tik patvirtina, kad “aplamai“- mūsų, savas, lietuviškas. Nelietuviškai būtų “agulniai“ ir “vabšče“.

  12. Aš taip bandau įsivaizduoti, kaip kokia vargšė Smetonienė smaugia Užkalnį… Ir mano fantazija tiek netempia. 🙂

    Šitą pastraipą užskaitau: “Vienintelis iš “didžiūnų”, sugebantis gražiai kalbėti lietuviškai (Landsbergis), liaudį siutina dar ir tuo, kad kalba “ne kaip žmogus”. (Štai Viktoras- jis kas kita, jis savas).“

  13. “Anglams, prancūzams, lenkams, rusams, italams (etc., etc.) kalbainiai nereikalingi“. Sunku ptikėjti, bet tiek italai, tiek rusai susiduria su lygiai tokiomis problemomis kaip i mes – darkoma, tiek italų, tiek rusų kalba. Manau, kad ir pas juos yra tiek kalbininkai, tiek kalbainiai. Išvadą darau iš matyto italų-rusų kalbininkų konferencijos reportažo, kur italų kalbininkai pasakojo, kad niekaip italai nesugeba vietoje “printerio“ vartoti kažkokio ten itališko žodžio.

  14. Parašiau Rokiškiui pastabą, nes bjauru yra veizėti, kaip jie savinasi žodį “revoliucija“.
    ——————————————————

    Jokia čia pas jumi revoliucija, ir revoliucininkais skelbiatės neteisingai. Esate ERETIKAI, ir skelbiate EREZIJAS. Arba- kitu žodžiu vadinant- schizmas.

    Jau girdi mano vaizduotės ausys, kaip Smetonienė iš visų AMBONŲ skelbia bulę, atskiriančią Rabinovičių ir Zagorną nuo BAŽNYČIOS.
    Jau mato mano vaizduotės akys, kaip spragsi tųjų nevidonų taukai inkvizicijos laužo liepsnoj.

    Bet Džordano Bruno reikalas liko gyvas, o ir Liuteris nepralaimėjo. Nes jiems tvirtybės teikė jų Dievas. Ne kunigų, ne bažnytininkų Dievas, o tas tikrasis. (Įsivaizduojamasis).

  15. Aš labai džiaugiuosi perskaitęs šį straipsnelį, nes supratau ką reiškia žodis “snobas“! Diena nenuėjo veltui! Matyt reiks favoritintis tamstą…

  16. Šiandien noriu barstytis galvą pelenais /nedaug, tik žiupsniuką/, bėgti pas kalbainius atsiprašyti ir nužemintai maldauti: būkite geri, o mylistos, nuniokokite Bernardinų reddakciją, bo be jūsų jokios rodos nebėr.
    O jausmai toki užplūdo, nes užsikankinau begromuluodamas straipsnį ten įdėtą vieno profesoriaus. Profesorius jis gal ir labai garbingas, bet kad jau neraštingas tai baisiai. Broviausi per tuos sakinius, pro tas žodžių lipnias gijas kaip voratinklį, iki pusės straipsnio prasibroviau, toliau nebesugebėjau. Apklijavo, supančiojo, kaip tą musę, beliko laukti voro.

    Jeigu jau žmogus nesąmones rašo, tai bent rašytų lietuviškai… 😦

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-16-gintautas-mazeikis-du-simbolines-geografijos-etiudai-apie-neregimaji-litbela/57984

  17. Humanitarai yra ta publika, kuri vartoja daugiausiai svetimybių. Pradedant kalbainiais, save vadinančiais lituanistais, baigiant Kultūros ministru, kuris kas antrame sakinyje kontempliuoja* arba implikuoja**

    *Iškart nurodau VLKK paaiškinimą:
    “Žodis kontempliuoti yra tarptautinis, kilęs iš klasikinių kalbų, todėl nėra peiktinas, tačiau ne specialiuose tekstuose reikėtų vartoti lietuviškus veiksmažodžius: (susikaupus ilgai) mąstyti, mintyti, svarstyti.“
    ** Apie žodį “implikuoti“ VLKK nieko nepasakė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s