Su raudonom žvaigždėm ant sparnų.

Karo lakūnas Juozas Vaičeliūnas, aviacijos kapitonas.
1908-1992

Nors karas buvo prasidėjęs apie ketvirtą valandą iš ryto, bet Ukmergės ir kai kurių kitų vietovių gyventojai apie karą sužinojo apie 10—11 valandą…

Eskadrilės vadas išsiuntė vieną lėktuvą į aukštesnį štabą gauti informacijų dėl eskadrilės veiklos. Lėktuvas grįžo temstant. Mums įsakyta keltis į Gomelį, pietų-rytų Gudijoje…
Pirmas etapas – Pabradė. …

Nusileidus Pabradės aerodrome, vokiečių lėktuvai bombardavo Pabradės geležinkelio stotį. Pastebėję mūsų lėktuvus, apšaudė juos iš kulkosvaidžių. Puolimų metu visi slėpėmės, kur kas galėjome. …
Penki lėktuvai pakyla tolimesniam skridimui. Po kelių minučių vienas lėktuvas grįžta ir nusileidžia. … Mums bekalbant, vėl vienas nuskridusių lėktuvų grįžo atgal. … Dabar sužinojau, kad dalis mūsiškių naktį pasitraukė į Siesikų miškus. Nutarėm skristi pas juos. Vienas puskarininkis pasakė, kad netoli Siesikų yra dvaras, kurio lauke galėsime nusileisti. Po kelis susitalpinę į lėktuvą, trimis lėktuvais išskridome į Siesikų dvarą […].

Jau trečia karo diena. Mums padėtis neaiški. Nutarėm, kad aš su puskarininkiu V. skrisiu į Ukmergę pasižiūrėti, kas tenai dedasi. Atskrendame ir nusileidžiame. Mus pasitinka keli eskadrilės kareiviai. Jie pamanė, kad čia atskrenda politrukas jų griebti, kad jie čia pasiliko. …

…apie pirmą valandą prie Ukmergės prasidėjo tankų kautynės. Nebebuvo laiko laukti: vėliau gal visai nebus galima pakilti į orą. O likti čia fronte nesinorėjo. Nutarėm skristi į Kauną pas partizanus. Pataikę momentą, kai buvo pertrauka besitraukiančių bolševikų kolonų, perėjome kelią, sėdome į lėktuvą ir pakilę nuskridome Kauno link.

Į Kauną skridome žemai – skutamai. Skridome Šventosios vaga …

Besidairydami, kur nusileisti, atskrendame prie Zapyškio. Čia, radę lauko nusileidimo aikštelę, nusileidžiame. … … priėjo keli ūkininkai, kurių trobos buvo šalia nusileidimo aikštelės. Jie pasakė, kad Nemuno slėniu per Zapyškį eina vokiečiai. Buvome patenkinti, kad jau buvome vokiečių pusėje. Per radijo buvo informuota, kad vokiečiai yra mūsų draugai…“
/ Juozas Vaičeliūnas prisimena…. /

(Vokiečių kariškių buvo nuvežti į Vilkaviškio komendantūrą, o iš ten į Karaliaučių. Iš Karaliaučiaus pervežti į Lodzę, kur prasidėjo karo belaisvių gyvenimas. Po ilgų kelionių eskadrilės lakūnai, buvę karo belaisviai, 1941 m. spalio 10 d. buvo atvežti į Šiaulių kalėjimą ir iš ten paleisti namo. )

Vokiečiai Ukmergėje grožisi paminklu Lietuvos Nepriklausomybei.

Tada jis dar nebuvo nugriautas. Paskui, mano laikais, centrinėje miesto aikštėje (Kęstučio a.)  stovėjo tarybinis kareivis su vėliava. Dabar kareivis nugriautas ir  toje vietoje vėl atstatytas  Lituania Restituta. Gana griozdiškas. Mano akiai bronzinis kareivis okupantas buvo netgi beveik  gražesnis.

Lėktuvas ANBO V (tokiu Juozas Vaičeliūnas skrido tada į Kauną)

Reklama

Vienas komentaras apie “Su raudonom žvaigždėm ant sparnų.

  1. Įdomu, išties. Atsiminimai – labai savotiškas žanras. Aistoriškai subjektyvus, aiškiai demonstruojantis vieną žmogų pasiekiančios informacijos kiekio ribas… To žavesio (ir, aišku, kai kurių pragmatinių tikslų) patrauktas iš Knygų Mugės parsinešiau (ta prasme nusipirkau pirma) Mykolo Kleopo Oginskio atsiminimų tris knygas (keturis tomus). 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s