Citata. (Kai patys tingime kalbėti, mėtomės citatomis)

Anksčiau vis pagaudavau save, kad nežinau daug ko, ką žino kiti, šalia manęs esantys. Dabar vis dažniau pagaunu, kad to, ką aš žinau, kiti, šalia esantys, nežino. Kada įvyko šita metamorfozė, kada situacija apsivertė aukštyn kojomis, žinoma, nepastebėjau, nes tai įvyko ne staiga, o pamažu. Kodėl taip nutiko? Pagrindinės priežastys dvi: pirma,- pasikeitė tie, kurie šalia manęs; žinantys daugiau už mane pasitraukė kas kur, nemažai ir į nebūtį. Antra: tie, kurie dabar šalia manęs yra jaunesni ir nežino, nes dar nespėjo sužinoti arba tos žinios jų gyvenime nebuvo ir kažin ar bus reikalingos. Kiekvienas laikas diktuoja žmogui privalomus jam žinoti dalykus, be kurių jis nesusikalbės su kitais to laiko žmonėmis. O būdamas vyresnis aš žinau dar ir tai, be ko nebuvo galima susikalbėti prieš trisdešimt metų. Mane stebina tik tai, kad aš nebesijaudinu dėl dalykų, kurių nežinau ir nepažįstu, nors tokių kasdien atsiranda vis naujų. Kažkodėl dėl to man nei gėda, nei graudu. Tiesiog nežinomi dalykai mane kažkaip apeina, apiplaukia neužkliūdami. Niekas man jais akių nebado ir niekas nesiveržia jų paaiškinti.

Taigi, kartoju ką pasakiau pavadinime: nors čia mano mintys, bet parašiau jas ne aš. Užkliuvau už jų, skaitydamas knygą.
Algimantas Mikuta. Kompostas.

Beje, pastebėjau, kad Mikuta ne tik apie mane yra rašęs, bet ir apie kitus yra, pvz., apie Gyvenimo stebėtoją Troy:

Tam tikru metu kūryba pasidaro panaši į puodų gramdymą. Gardžiausi valgiai, didysis puodų turinys seniai išragautas, šiek tiek viralo liko ant dugno ir priskretę prie kraštų. Štai tie likučiai triukšmingai ir gramdomi. /…/ Pasiteisinimas vienas,- jaunimas to nežino, nėra skaitęs. Tada reikėtų perrašyti visą spaudą. Mano galva, toks puodų gramdymas neturėtų būti malonus ir patiems gramdytojams, bet tikriausiai jie tai daro ne iš gero gyvenimo. Arba siaubingai aptingsta, arba yra tokie silpni, jog nebeišgali išeiti į daržą pasirauti šviežių ridikėlių.

Reklama

3 komentarai apie “Citata. (Kai patys tingime kalbėti, mėtomės citatomis)

  1. Šiandien per radiją, laidą moterims, vienas gydytojas aiškino apie nevaisingumą, to priežastis ir pan. Įdomiai nuskambėjo jo politkorektiškas išsireiškimas (privalėjo, matyt, nes laidą veda feministės) apie nevaisingumo būseną, t.y. kai “žmogus negali pastoti” kažkiek ten metų ar dienų.
    Taigi, žmogus yra žmogus, net reprodukcijos aparatų defektai būdingi abiems lytims, o štai sensta, mano nuomone, skirtingai pagal lytį. Šioje citatoje nurodyti du senėjimo požymiai – ramus ir neramus – būdingi labiau vyrams, nei moteriškėms.

  2. Algimantas Mikuta 1966 metais parašė:

    Man gaila žvejo ir poeto,
    Kontoroj sagstančių raštus,
    Man gaila tų, kurie ištirpo,
    Susėdę ne į tuos ratus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s