Vaikiškas nedėkingumas

Maži vaikai dažnai taip piktinasi. Kai jam neleidžia brist į kokią purviną balą. Kai iš jo atima degtukus. Kai draudžia lipt ant stogo. Ir pan.
Piktinasi, rėkia, kaltina.

Austrijos biurokratai apsaugojo Lietuvą nuo DIDELĖS gėdos, o “mes” klykaujame, kad “mus” nuskriaudė.
Pabandykime įsivaizduoti, ką “mes” būtume veikę su tuo Golovatovu.
Pabandykime įsivaizduoti teismą. Jeigu iki jo prieitų. Nes greičiausiai tą Golovatovą tyliai būtų priversti paleisti jau mūsų prokurorai, o ne austrų. Ir būtų tai daroma tyliai-tyliai, gėdingai paspraudus uodegą.

Netikiu, kad niekas to nesupranta. Manau, kad tik garsiai nepasako, nes nepopuliaru taip kalbėti.
Suprantu juos, aš jų vietoje irgi protingai patylėčiau.

Advertisements

6 komentarai apie “Vaikiškas nedėkingumas

  1. Už Staselį neatsakau, jeigu jis rašė tą patį. Už save irgi neatsakau, gal ir perskaičiau ką nors panašaus truputį. Sakau tik, kad tokių balsų girdisi labai mažai tyruose. Kur aistringai rėkauja lauciai su trojais.

    Ir patikslinu (jeigu kam nors būtų neaišku), kodėl žodį “mes” čia dėjau į kabutes:

    Nes man vidurius suka, kai girdžiu sakant “MES nugalėjome Griunvaldo lauke”, “MES prakišome prie Vorkslos”, “MES vagiame automobilius Norvegijoje”, “MES laimėsime krepšinį” ir t.t.

    Aš negyvenau, kai vyko Žalgirio mūšis, aš nežaidžiu krepšinio rinktinėje, nedirbu nei Seime, nei prokuratūroje. Todėl tai nėra MANO džiaugsmai ar bėdos. Ir jau tikrai ne nuopelnai.

  2. Aš taip tikėjausi, kad DIDELĖ gėda čia ironiškai. Pasirodo – ne. Kaip apmaudu, kad tokios kvailystės visai be šypsenos rašomos.

  3. Mūsų nuomonės šiuo klausimu skiriasi, gerb. Leo. Būna, pasitaiko.

    Vedžioti dabar čia teorijas apie politinių teismų prasmingumą aplamai (pradedant nuo Niurnbergo ir t.t.) būtų ilga šneka, užsipainiotumėm.
    Politiniai teismai, kada teisiami kariniai nusikaltėliai, visada kiek įtartinai atrodo dėl vienos priežasties: juose nugalėtojai teisia prakišusius karą. Nugalėtojai lieka teisūs, nusikaltėliai visada būna tie, kurie prakišo.

    Santykinai sėkmingi tokie teismai gaunasi tik tais atvejais, kada nugalėtoji šalis yra sutriuškinta pilnai, totaliai. Pokario Vokietija, Japonija. Dabartinis Irakas. Netgi Serbija. Bet pabandykime įsivaizduoti, kaip Vietnamui sektųsi pagauti ir nuteisti kokį nors amerikoną, kuris 1967 m. Vietname degino ir šaudė. Nors Vietnamas aname kare tada nugalėjo.

    Jeigu jums rodosi, kad “ginu” poną Golovatovą, ar rusų okupacinės kariuomenės veiksmus, tai persižegnokite. Nėra taip. Tik pastebiu, kad tai buvo karas. Imperijos karas su atskilusia teritorija, siekiančia nepriklausomybės. Taip gavosi, kad karą tada laimėjome mes. (Čia žodį mes rašau be kabučių). Bet. Jeigu kam nors atrodo, kad Rusija sutraiškyta taip, kad jos karinius nusikaltėlius įmanoma lengvai gaudyti, teisti ir sodinti- ką gi, tikėjimas yra stiprus dalykas, nepulsiu ginčytis, tikinčiuosius reikia gerbti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s