Prisiminimui praėjusių mūsų

Niekada nebuvau ir, turbūt, vis dar nesu Šarūno Barto gerbėjas. Man vis dar atrodo, kad, kai užeina noras ant nuobodžių filmų- geriau mėgautis Bela Tarru.

Bet netyčia užtaikiau ant šito filmuko. Ir …
Kadangi nesu žinovas- nesiimu samprotauti apie šio filmo meninę vertę. (Prisipažįstu: tos filmuko vietos, kur buvo “daroma poezija“, man atrodė truputėlį tuščios, pretenzingos, nuobodokos. Bet aš ne specialistas. O ir per senas jau įvertint jaunųjų genijų meną.)

Tačiau visiškai aiškiai matau, kad jis jau dabar yra įgijęs išliekamąją vertę. Praėjo tik 20 metų, o jau.
O kai praeis dar daugiau…

Tada, 1990-ais, tas filmukas žiūrėjosi, turbūt, siaubingai nuobodžiai. O dabar- LABAI įdomu. Būtent todėl, kad nėra jokio veiksmo, nėra jokio pasakojimo, tiesiog vaizdeliai. Žmonės, buitis. Anų dienų. Kaip atrodėme. Ne “retro“ filme “Balkonas“, o iš tikrųjų. Gyvenime, kurio smulkmenas jau gerokai primiršome.

Žodžiu, Šarūnas Bartas gal išliks istorijoje kaipo lietuviškas Liumjeras.

Metai: 1990
Šalis: Lietuva
Žanras: dokumentika
Trukmė: 40 min.
Režisierius: Šarūnas Bartas
Scenarijus: Šarūnas Bartas
Operatorius: Vladas Naudžius, Artūras Leita
Kompanijos: Studio Kinema
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s