Time to remember: kaip mes gerdavome alų

(Įrašą skiriu draugui gėpliusofobui Troy, bo jis tenai manęs nemato. Tai yra viena priežastis, nepateisinama. Kita- labiau pateisinama: pasidėsiu čionais porą  nuotraukų, lai guli. Pažiūrėjimui, kai. -)

<


Time to remember. Niekuomet senukams nenusibosianti tema: kaip mes gerdavom anuomet. Alų, rašalą. Pasakosim, kol išmirsim. O tada jau užkalniai anūkams netrukdomi galės pasakot apie XXI a. gėrimo papročius.
Vaizdeliai iš anuometinio Leningrado kai kuriom smulkmenom (rusiškais ypatumais) skiriasi nuo kaunietiškų ar vilnietiškų, bet esmė buvo panaši. …
Reklama

3 komentarai apie “Time to remember: kaip mes gerdavome alų

  1. Leningradas ir gėrimas man asocijuosi su tokiu vaizdu:
    Šlapia žiema. Alaus bare a la rus stiliuje sėdi prie gretimo staliuko krūva negrų ir laikas nuo laiko rėkia:-
    – Jorš davaj…
    Atsisuku pažiūrėti ką jie daro. Į alaus bokalus pila degtinę ir todėl labai laimingi.
    O tokie aparatai buvo ir sportrūmyje. O dar iš tokių aparatų gėriau netgi vyną po 10 kapeikų – Sudake ar Novyj Svet, niepamientam?
    O G+ dar gyvi?

  2. Kaune “vynas“ iš automato kainavo 50 kop.
    Alus buvo 10 kop. už stiklinę. Tamstos sklerozė, žiūrau, progresuoja sparčiau, negu mano. Prie ko priveda sportavimas nebetinkamam amžiuj. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s