istorija, Uncategorized

Lietuva Tironų Pančiuose VIENOS VERGIJOS PABAIGA (tęsinys iš pereito nr.)

Neliečiant visos eiles smulkių ir vietinio pobūdžio incidentų, kad ir aiškiai rodančių jog sovietų invazija buvo sutikta Lietuvių su tvirtu pasiryžimu nesiduoti greitai perbloškiamiems, reikia pažymėti kad slapto veikimo organizacijai pagrindas buvo sudarytas jau tada kai dar formaliai Lietuva nebuvo prijungta. Paleckio “liaudies vyriausybė“, pradėjus plačiu mastu “valyti“ administraciją, išmetė j gatvę per trumpą laiką didelį skaičių žmonių, pavadindama juos “smetonininkais“, “reakcionieriais“, “liaudies priešais“. Tie išmestieji ir ėmė tuoj slaptai organizuotis. Bet Liepos 12 dienos areštai išardė visą organizacijos užuomazgą.
Prijungus Lietuvą prie Sovietų Sąjungos, po Liepos 21 d., vėl susidarė naujas slaptos veiklos vienetas iš kariškių, atleistų iš kariuomenės. Buvo sudaryti du pagrindiniai slaptos veiklos centrai: vienas Vilniuje ir antras Kaune. Jie vadinosi Lietuvių Aktyvistų Fronto vardais.

Kovo 19 d. (1941 m.) vienas Aktyvistų Fronto delegatas buvo atvykęs slapta į Berlyną ir su Škirpa plačiai aptarė visus sukilimui pasiruošti budus ir jo įvykdymo galimybes. Buvo numatyta kad Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas bus paskelbtas Vilniuje, nes galvota kad, karui prasidėjus, Vilnius galės buti išlaisvintas nuo bolševikų jau pirmą karo dieną. Mat, Vilniuje ir arti jo stovėjo “Lietuvių teritorialinio korpuso“ pulkai, kurių apie 90 % visų karininkų priklausė slaptai organizacijai.
Tai gal ir butų įvykę, jei sovietai prieš pat karą nebūtų išvežę į Maskvą apie porą šimtų karininkų iš to korpuso. Išvežimas palietė ir visą sukilimo planą, ir nebuvo laiko iš naujo sudaryti naują planą ir vėl tvarkingai pasiruošti jo vykdymui. Del šios priežasties pats sukilimas pradžioje neturėjo vieningos vadovybės ir reiškėsi gana palaidai. Bet jau kitą dieną jis perėjo į aiškesnius rėmus ir buvo nukreiptas griežčiau į savo pagrindinį tikslą.
Gi pagrindinis sukilimo tikslas buvo — aktingai dalyvauti Lietuvos išlaisvinime, pareikšti pasauliui tautos pasiryžimą gyventi laisvai, pastatyti Vokiečius prieš įvykusį faktą ir neleisti besitraukiantiems sovietams nuterioti krašto. Politinė sukilimo prasmė buvo ta kad kuo greičiausia ir be svetimųjų pagalbos bei pritarimo butų atstatyta Lietuvos nepriklausomybė. O kadangi Vokiečiai nebuvo palankus Lietuvos Nepriklausomybės reikalui tai sukilimu norėta pareikšti ir prieš Vokiečius lietuvių Tautos nusistatymas.

Vokiečiai tikėjosi pražygiuoti per Lietuvą taip greitai kad nebūtų laiko jokiam sukilimui pasireikšti ir jokiai tautinei administracijai bei vyriausybei sudaryti. Todėl norint kryžiuoti Vokiečių planus reikėjo skubiai ryškinti Lietuvių Tautos valią. Ir tatai padaryti tebuvo galima tik sukilimu, užimant pirma patiems krašto administraciją ir pastatant Vokiečius prieš faktą. Tai buvo reikalas gelbėtis nuo naujo okupanto; ir todėl esmėje sukilimas buvo nukreiptas ne vien prieš sovietų įvestą Lietuvoje okupacinį režimą, bet ir prieš Vokiečių pasikėsinimus Lietuvą pavergti. Tai buvo pirmas realus protestas Lietuvių Tautos prieš bent kokį okupantą ir pirmas partizaninis karas prieš naujai ateinantį užgrobiką.

2. Birželio 22
Pirmutiniai prasidėjusio Vokiečių-sovietų karo šūviai Lietuvos pasienyje suskambėjo Birželio 22 d. (1941 m.) 3 valandą ryto. Tai buvo šūviai iššaukusieji Lietuvos žemėje neapsakomą džiaugsmą. Karas-karas-karas!— šis žodis, sukeliąs tiek baisių vaizdų, sukeliąs tiek skausmo ir aimanų milijonų motinų, šis žodis tą dieną reiškė Lietuvių Tautai didelės laimės pranašystę. Jis reiškė ištisus metus lauktą vergijos pabaigą ir didžiai išsiilgtą pradžią nepriklausomo gyvenimo. Ir tas pirmasias džiaugsmo valandas tegalės gerai suprasti tik tas kurs visus metus drebėjo sovietiniame režime, kurs
slapstėsi urve ar daržingalyje, kurs buvo suniekintas, pavergtas, paverstas gyvuliu ir pasmerktas mirčiai. Tai buvo džiaugsmas panašus j tą kokį išgyventų kiekvienas
nuteistas mirti ir staiga išteisintas.
Pirmųjų šūvių garsas žaibo greitumu pasiekė kiekvieną Lietuvos žemės pėdą ir visiems Lietuvos sunums paskelbė kad sovietiniai pančiai jau dūžta ir kad atėjo laisvės prisikėlimo valanda. Lėktuvų dūzgesys, patrankų dundėjimas ir besikraustančių sovietų bildesiai pažadino tą rytą labai anksti visus Lietuvos žmones, pažadino su padėka Aukščiausiajam ir su sveikinimais bei džiaugsmo šūkiais. Pati gamta lyg jungėsi prie Lietuvių Tautos džiugesio, atnešdama giedrą ir saulėtą dieną. Visų veidai švytėjo ir visi sveikinosi lyg iškilmingiausioje šventėje, džiaugdamiesi kad pagaliau bus apmokėta už melą, už visas klastas, už nekaltas ašaras, ištrėmimus, kankinimus ir žudymus.  Tą laimingą rytą visa Lietuvių Tauta atsisuko pilnu vilties veidu į Vakarus, kartu gerai suprasdama jog atėjo valanda parodyti kad Lietuviai yra verti savo didžios praeities, kad
įie nesibijo aukų laisvei atpirkti ir moka įvertinti laisvo gyvenimo prasmę.
Staigus ir gerai paruoštas pirmas Vokiečių kariuomenės puolimas pirmą karo dieną nesutiko Lietuvoje jokio raudonosios armijos pasipriešinimo. Apie 50 kilometrų pasienio ruožą pražygiavo Vokiečių kariuomenė, galima sakyti, “be šūvių“, nerasdama jokios pasipriešinimo pozicijos. Sovietai bėgo galvatrūkčiais iš miestų ir miestelių Rytų kryptimi. Palaida, išgąsdinta ir pakrikus, traukėsi “raudonoji armija“, bėgo visi sovietinio režimo agentai, visi išgamos ir parsidavėliai. Viskas iškarto suiro: nei policijos, nei pareigūnų nei susisiekimo, nei saugumo…. nei tvarkos. Biurai, įstaigos
ir fabrikai pasiliko be vadovų. Krautuves apgulė minios ir vienur pirkdami, kitur grobdami stengėsi apsirupinti maistu ir kitais dalykais. Tai buvo visuotino chaoso diena; chaoso kurs tęsėsi apie 24 valandas, kol buvo susivokta kaip ir nuo ko pradėti veikti, įr kol susiorientuota kad jau reikia pradėti veikti.
Vyriausias slapto veikimo centras buvo sovietų išardytas pora savaičių prieš karo pradžią. Naujo suorganizuoti nebuvo suspėta. Tat reikėjo beveik improvizuoti ir veikti savo atsakomybe. Kiekviename mieste ir miestelyje, pasitraukus sovietinei administracijai, tuoj pat kilo klausimas kaip apsaugoti įstaigas,  sandėlius, įmones bei kitokį paliktą turtą nuo grobimų ir sunaikinimo. Apsaugai reikėjo žmonių, o žmonėms — ginklų.
Žmonių netruko, nes kiekviename miestelyje ir kiekvienoje vietoje buvo šimtai ir tūkstančiai tokių kurie tik laukė dienos kada galės bent kuo prisidėti prie “bausmės
sovietams“. Ginklų sovietai bėgdami paliko ikvaliai. Taigi, apsirūpinimas lengvaisiais ginklais nesudarė jokių sunkumų; visi kas norėjo ir kam jų reikėjo, turėjo pakankamai. Tuo budu jau pirmą karo dieną visos sritys iš kurių sovietų kariuomenė pasitraukė, buvo vėl Lietuvių rankose.

Matydami sovietų pakrikimą ir suprasdami politinį reikalingumą, Lietuviai pradėjo partizaninius veiksmus prieš besitraukiančius sovietų kariuomenės dalinius. Tatai, aišku, dar labiau dezorganizavo sovietų kariuomenę Lietuvoje ir padėjo apsaugoti įmones, vietoves, net miestus ir miestelius nuo sunaikinimo, neleidžiant sovietams
suorganizuoti gynimosi pozicijų. Partizaniniai veiksmai sovietų kariuomenės užnugaryje trukdė jos ryšius, sunkino tiekimą, blokavo pasitraukimo kelius ir sukėlė sovietuose visuotino netikrumo, o vietomis net ir panikos.
Galima lengvai išsivaizduoti “raudonosios armijos“ moralę kai ji, besitraukdama per Lietuvą, turėjo praeiti kiekvieną miestelį ir kiekvieną dengtą vietovę su tokia pat sauga kaip ir kariuomenė žygiuodama priekin priešo žemėje.
Lietuviams buvo partizaninis veikimas kaip atlyginimas už jų patirtas nuoskaudas iš sovietų. Tai buvo aiškus atsakymas į sovietinį melą, kad Lietuvių Tauta gera valia sutiko vergauti Maskvai.
Partizaninis veikimas Lietuviams buvo kaip atlygisakėme, buvo Vilnius ir Kaunas. Politinė vadovybė koncentravosi Kaune, o karinė — Vilniuje. Birželio 23 dieną Vokiečiai Kauno dar nebuvo pasiekę, bet Marijampolę jau buvo perėję. Kaune tą dieną dar buvo pilna besitraukiančios sovietų kariuomenės ir nebuvo žinoma kaip dideles jiegas sovietai turi prieš Kauną ir ar jie mėgins ginti Kauno tvirtovę…. Buvo manyta kad jei sovietai Kauną bandys ginti tai Vokiečių įžygiavimas į Kauną galėtų užsitęsti 48 valandomis. Jei negins tai vakare (Birželio 23 dienos) Vokiečiai galėtų buti jau Kaune. Tokiu atveju Lietuvos nepriklausomybės atstatymo paskelbimas pasidarytų neįmanomas, nes jis priklausytų nuo Vokiečių valios, jei tatai nebus padaryta dar prieš jų atėjimą.
Tame didžiame chaose kurs tuo metu reiškėsi Kaune, buvo labai sunku susivokti ar jau yra atėjęs laikas veikti prieš sovietus ir kartu Vokiečius. Buvo bijomasi kad gali atsitikti taip kaip vėliau atsitiko su Lenkų sukilimu Varšuvoje. Pradėsi sukilimą peranksti tai jį nuslopins sovietai; pradėsi pervėlai tai nustosi politinių kozyrių. Kadangi sukilimas savo esmėje buvo nukreiptas ir prieš sovietus ir prieš Vokiečius tai buvo bijomasi kad Vokiečiai gali sąmoningai susilaikyti nuo skubaus įžygiavimo į Kauną ir leisti sovietams sulikviduoti sukilėlius. Tat reikėjo rizikuoti, nors ta rizika buvo surišta
su labai .dideliais sunkumais ir sunkiai apskaičiuojamais
pavojais.

Birželio 22 dienos popietis pasidarė Kaune labai “tvankus“. Galvotrūkčiais kraustėsi traukiniais, sunkvežimiais ir automobiliais visokio rango bolševikai: skubėjo visais keliais sovietiniai agentai, jų šeimos ir visi kuriems Vokiečių atėjimas nebuvo prie “širdies“. Sovietų kariuomenė ištisais būriais ir kuopomis kėlėsi per Nemuną ir palaidai žygiavo Rytų kryptimi Ukmergės plentu. Visur matėsi pairimas, nebesiorientavimas ir skubėjimas. … Tai buvo ženklas kad sovietų karinė vadovybė yra pasimetus ir kad nebereikia laukti kokio rimto sovietu-Vokiečių jiegų susirėmimo prie Kauno. Pasiliko tik baimė kad atskiri sovietų daliniai, žygiuodami pro Kauną, ir sužinoję kad čia veikia partizanai, gali įvykdyti plataus masto skerdynes, gali miestą nudeginti ar kokio kito blėdžio pridaryti.
Lietuvių sakoma: bijok vilko, tai neik į mišką. Bijok pavojų tai gyvenk vergijoje — galėjo pasakyti aną Birželio dieną Lietuvos laisvės vyrai. Ir todėl nieko nelaukiant buvo pradėta veikti — veikti prieš sovietus, prieš Vokiečius ir del nepriklausomos Lietuvos.

Kauno gatvėse ir priemiesčiuose prasidėjo partizaninė Lietuvių veikla. Ji prasidėjo Birželio 23 dieną ir tuo laiku kada sovietų kariuomenės daliniai, stovėję Užnemunėje, traukėsi per Kauną. Lyg pagal sutartą ženklą civiliai mažomis ir didesnėmis grupėmis, vieni ginkluoti jau, kiti dar tebejiešką ginklo, užiminėjo įstaigas ir įmones, vienur sovietų jau apleistas, kitur dar jų saugojamas. Gatvėse prasidėjo izoliuoti sovietų karių susirėmimai su civiliais. Nežiūrint didelių pavojų, Lietuvių entuziazmas buvo tiek ryžtingas ir taip pakilęs kad dažnai vienas nuginkluodavo keletą sovietų iškarto.
Greitai susidarė įspūdis, kad Kaune kiekviena gatvė ir kiekvienas namas yra pilnas Lietuvių partizanų, labai gerai ginkluotų ir veikiančių sutartinai. Sovietų kariai leisdavosi nuginkluojami be ypatingų pasipriešinimų, kai kurie jų net patys, sutikę civilius, atiduodavo savo ginklus.
Džiaugsmas kad sovietai skubiai išsinešdins iš Lietuvos, ir viltis kad vėl prasidės laisvės gyvenimas svaigino visus Lietuvius pasiaukojimo dvasia.
Birželio 23 dienos rytą Kauno radio stotis vis tebegrojo sovietinius maršus…. (Vilniaus radio stotis buvo susprogdinta Vokiečių pirmą karo dieną.) Visa Lietuva su ilgesiu, o kartu ir su baime, laukė žinios. Bet greit nutilo Kaunas visiškai. Kol radio veikė tai vis
buvo jaustasi turint ryšį su centru jausta kontaktas ir jaustasi drąsiau.
Bet kelioms valandoms praėjus, Kauno radio prašneko — ir prašneko neaprašomo džiaugsmo kalba. Apie 9 valandą ryto gerai pažystamas speakerio balsas pranešė kad “tuoj pat kalbės Lietuvių Aktyvistų Fronto vadas Leonas Prapuolenis“. Ir šis jaunas vyrukas, su keliais jaunuoliais užėmęs Kauno radiofono būstinę, perskaitė revoliucinį sukilėlių aktą, kuriuo buvo pranešta kraštui ir visam pasauliui kad “nuo šiądien atstatoma suvereninė nepriklausoma Lietuvos Respublika su sostine Vilnium“. Čia pat buvo perskaitytas ir antras aktas, pranešant kad“ “Vyriausias Partizanų Štabas“ sudarė
laikiną Lietuvos vyriausybę šitokiame sąstate: ministras pirmininkas — Pulk. Škirpa, užsienių reikalų ministras— Adv. Skipitis, krašto, apsaugos ministras — Gen. Raštikis, vidaus reikalų ministras — Nesevičius, finansų ministras — Matulionis, švietimo — Ambrazevičius, žemės ūkio — Agr. Vitkus, darbo ir socialinių reikalų — Pajaujis, pramonės — Inž. Darnusis, prekybos — Statkus, komunalio ūkio — Žemkalnis-Landsbergis, ir kontrolierius — Vainauskas.

Nuo tos dienos ir valandos pradėjo vėl gyventi “Nepriklausoma Lietuvos Respublika“ su visomis suvereninėmis teisėmis kokias ji turėjo 1940 metais Birželio 15 dieną. Nuo tos dienos nustojo visi sovietų Lietuvoje padaryti prievartos aktai, ir prasidėjo naujas nepriklausomas valstybinis gyvenimas. Sovietų primesta vergija Lietuvai buvo formaliai tą dieną panaikinta. Tai buvo pabaiga vienos vergijos, vienerius metus išlaikiusios Lietuvių tautą nuolatinės baimės, persekiojimų ir visokiariopų naikinimų tiranijoje.
3. Laisves akimirksnis
Birželio 26 dieną jau nebebuvo Lietuvoje nei vieno sovietų kareivio. Visa Lietuvos teritorija buvo išvalyta per keturias dienas. Pasiliko tik liūdni sovietų viešpatautų metų atsiminimai; pasiliko tik žymės jų teroro, jų atneštos ubagystės ir jų sauvaliavimų. Visa Lietuva atsikvėpė giliai po tiek vargų ir dejonių ir išsitiesė naujam šuoliui.
Rūpestingai išsaugotos Nepriklausomos Lietuvos vėliavos skelbė ateinantiems Vokiečiams kad čia. prasideda gyvenimas tų žmonių kurie ištisą metą ne tik ilgėjosi laisvės, bet ir kovojo ir kentė už laisvės idealą. Skelbė kad pasibaigė bolševikų smurtas ir kad Lietuvių tauta vėl prisikėlė laisvam politiniam, kulturiniam te ekonominiam gyvenimui.
Sujudo visas kraštas ir visi jo žmonės, ir, lyg išsivalę nuo juos slėgusio purvo, galandosi nagus vėl kibti darban ir tęsti Lietuvos atstatymu ir jos kulturinimą. Jokie planai ir jokie sunkumai negąsdino anuo metu: kiekvienas žmogus, kiekvienas kiemas ir kiekviena šeima pasijuto vėl galinti dirbti, taupyti, siekti ir kovoti. Staiga visa Lietuva pritvinko energijos, pasiryžimo ir drąsos.

Bolševikų išnykimas pagimdė viltį gražesnėn ateitin. Bet kartu su nauju šuoliu ir nauju laisvės miražu pribuvo didelė krūva ir naujų bėdų. Sovietai traukdamiesi naikino ką galėjo, kad nepasinaudotų Vokiečiai. Gi Vokiečiai vėl savo ruožtu plėšė viską ką sugriebė. Po keturių dienų karo Lietuva daugelyje vietų buvo panaši į Pompėją…. Nemažas skaičius jos miestų ir miestelių pavirto į griuvėsius. Marijampolė, Vilkaviškis, Raseiniai, Jonava, Kelmė, Skaudvilė, Kražiai ir daug kitų miestelių išnyko beveik be žymės. Daug sodybų nuteriojo karo ugnis, ir daug žmonių prarado savo turtą ir savo gyvybę.
Nelengva buvo pradėti Lietuvai naują laikotarpį; bet ji stvėrėsi darbo su tokiu entuziazmu, jog visi sunkumai buvo padengti patekėjusios laisvės aušrinės. Akimirksniais griuvo sovietų administracijos ir visos kitos bolševikinio režimo liekanos. Skubiai kūrėsi buvus Nepriklausomybės laikų tvarka, pradedant nuo ten kur sovietai buvo sustabdę Lietuvos pažangą. Per kelias dienas susitvarkė administracijos centrai, policija, ir pradėjo suktis nauju tempu “Nepriklausomos Lietuvos“ ratas. Lietuvos partizanai palydėjo bolševikus-smauglius šūviais. Iš įstaigų, įmonių bei fabrikų buvo išmesti į gatvę visų Maskvos kraugerių paveikslai ir be gailesčio buvo atsiskaityta su išdavikais, pataikūnais ir budeliais. Su sovietu išvijimu atsidarė Lietuvai vėl vartai į
Vakarus; vėl Lietuvių Tauta pasijuto esanti dalyvė kultūringo pasaulio dalies, vėl galinti naudotis žmonijos pažanga ir dalyvauti kaip atskiras ir laisvas narys tos
pažangos ugdyme. Bet atsikratymas bolševikais neatnešė Lietuvai laisvės. Po vienų metų raudonosios vergijos tuoj pat atsekė trejų metų rudoji tironija. Prieš jos pradžią Lietuva teišgyveno vieną laisvės akimirksnį.
PIRMO TOMO PABAIGA.

https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1947-01-31/ed-1/seq-4/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s