Gamta ar Dievas sutvėrė protaujantį sutvėrimą- žmogų. Mes nežinom, ar tai buvo evoliucijos viršūnė, ar klaida. Galima tik spėliot, kurt teorijas, tikėjimus. Sužinot tiksliau įmanoma tik sutikus kitų planetų protaujančius sutvėrimus, arba mus sutvėrusį Protą.
Žmogaus protas evoliucijos eigoje prieštarauja Gamtos protui vis dažniau ir stipriau. Žmogaus proto pergalės- tai vis daugiau komforto, vis daugiau problemų.
Gamtos protas sako: stiprūs individai maitinasi silpnais, ligoniai ir nesugebantys pasipriešint privalo žūti. Žmogaus protas susikuria moralės dėsnius, religijas, kultūras, kalbančias apie teises kiekvienam, net silpniausiam ir kvailiausiam: išlikt, gyvent, ir netgi… būt laimingam (ką tai reiškia niekas nežino, bet labai nori).
Gamtai būtų sveikiausia, kad žmonijos planetoje nebūtų. Kas būtų sveikiausia žmonijai- mes nežinome. žmogaus protas- tai individo protas, o ne visumos. Žinodami, kad esame stiprūs, kada veikiam ne po vieną, o visa banda, kolektyviai- galvot mes gebam tik kiekvienas individualiai. Pastangos “protaut bendrai“ visada yra tik keitimasis informacija, o ne galvojimas. Ginčai, kova, pastangos primesti savo valią, priverst visus daryt “teisingus veiksmus“ vienodai ir kartu.
Iš čia prieštaravimas: vieningi veiksmai reikalauja vieningo proto. Kas yra geriau: stiprus protingas Vadas (ribojantis kitų individų laisvę ir informaciją), ar demokratija (ginčai, lėtas veikimas, mažiau proto, bet daugiau informacijos). Mes nežinome, kas yra geriau. Gamta žino tik monarchiją- valdyti turi stipriausias. Paprasta, atrodytų. Bet neginčijamai teisinga tik tol, kol nepradedi ieškoti protingiausio. Protas yra individo savybė, “teisingiausio“ proto demokratiškai išrinkt neįmanoma, valdžia be prievartos- fantazija ir nesąmonė, valdžią galima tik užgrobt…
Iš čia visos kalbos ir ginčai apie laisves, totalitarizmą, demokratiją, trampizmą.

Žmogaus protas (kultūra, moralė) liepia siekt komforto visiems ir be ribų: kad net silpniausias nesušaltų, nebadautų, kad visi kuo ilgiau ir vis turtingiau gyventų. Nežudydami ir neatimdami iš kito. Ar tai įmanoma, kol kas nežino net Uma Turman. Stengiamės. Iš čia ekologija, naujos ligos ir epidemijos keičia nugalėtąsias, žmonija sensta.

Žmogus yra gyvūnas. Protaujantis, bet padaras, žinduolis, gamtos dalis. Gamta gyvūnui liepia daugintis, gamta tam tikslui davė lytinius organus ir instinktus. Žinduoliai tam tikslui turi dvi lytis. Visa kita yra tik žaismai. Gamtos žaismai, žmonių žaismai. Ginčijamės, kaip vadint tuos žaismus: nukrypimais, gay, pasirinkimu, įvairove. Daug kam tai labai svarbu, bet pavadinimas esmės nekeičia.

Vyras ir moteris nėra vienodi (gamta jiems davė skirtingus organus ir instinktus), todėl kalbos apie lyčių lygybę yra tuščios kalbos. Galima kalbėt apie teises, bet ne apie vienodumą. Vienodumas- mirtis gamtai.
Iš čia visi “meetoo“, smurtavimai šeimose ir kt.